Šių specialistų darbas bus nagrinėti plėtrą planuojančių didžiųjų koncernų poreikius.
Apie tai ministras viešai pareiškė ketvirtadienį vykusioje diskusijoje. Joje buvo aptariamos galimybės į šalį privilioti amerikiečių kompaniją „Tesla“.
M. Sinkevičius pastebėjo, kad lėšos samdant specialistus, kurie atliktų rinkos tyrimus, atsipirktų ne tik įgyvendinus pirminį tikslą. Gerų rezultatų galima pasiekti ir pritraukus smulkesnį investuotoją.
„Tesla“ gamyklos „Gigafactory“ statybos Lietuvoje iniciatorius verslininkas Vladas Lašas sakė, kad pirmasis jo komentaras apie šią galimybę sulaukė atgarsio ne tik gimtojoje šalyje. Idėją karštai palaiko ir įvairiose užsienio šalyse gyvenantys išeiviai.
„Jie man sakė, kad jei tai būtų įgyvendinta, galbūt jie grįžtų namo“, – sakė verslininkas.
Primena Sąjūdžio laikus
Diskusijoje dalyvavęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis užsiminė, kad dėl šios idėjos kilusio judėjimo užuomazgos primena Sąjūdžio laikus. Anot premjero, skirtingos visuomenės grupės bendromis pajėgomis sukelia nemenką bangą.
„Ne veltui buvo paminėtas Sąjūdis. Panašumų yra, juk tuomet daugelis iš pradžių taip pat į tai žiūrėjo skeptiškai, sakė, kad nieko iš to nebus“, – kalbėjo premjeras.
Jo manymu, šį tikslą pasiekti bus gerokai lengviau nei atkurti nepriklausomybę.
Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius įsitikinęs, kad Lietuva privalo turėti ambicijų pritraukti „Tesla“ ar kitą stambią kompaniją. Anot jo, tai galėtų pakeisti valstybės raidą.
„Galime startuoti „banginių medžioklėje“, tačiau turime suprasti, kad tai kainuos. Taip pat verta prisiminti, kad nors tikimybė yra, tačiau nebūtinai kažkas „užkibs“, – komentavo politikas.
Anot ministro, reikėtų pradėti nuo šalies vardo garsinimo. Užsienio kompanijos privalo žinoti, kokia šalis yra Lietuva ir ką jinai gali pasiūlyti.
Prisiminė lietuvių nesėkmę
M. Sinkevičius juokavo, kad aprodydamas šalį sutiktų netgi nešioti Eloną Muską ant rankų. Tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti tuo, kad vyriausybės automobilių parke atsirastų vienas kitas elektromobilis.
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas pasakojo, kad jam jau teko vedžioti už rankos Ričardą Bransoną.
Prisimindamas istoriją, kuomet taip ir nepavyko į Lietuvą pritraukti „Google“, jis atkreipė dėmesį, kad tokio projekto negali pasisavinti viena institucija ar vienas žmogus. Tai turėtų būti bendras visų tikslas.
D. Misiūno teigimu, įgyvendinant tokius projektus taip pat reikia turėti omenyje, kad netinka įprastos procedūros. Kiekvienam atvejui reikalingi unikalūs sprendimai.
Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius sutiko, kad vienu didžiausių trukdžių pritraukiant investicijas į Lietuvą yra sudėtingos ir dažnu atveju pernelyg ilgai trunkančios procedūros.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas įvardino konkrečius darbus, kuriuos privalo padaryti šalies valdžia prie pradėdama kalbą su E. Musku. Anot jo, visų pirma, reikalingos mokestinės lengvatos.
Siūlo nepamiršti kitų
Taip pat norint suprasti „Teslos“ ar kito stambaus investuotojo poreikius, į tai turėtų ne vienerius metus gilintis specialistų būrys.
„Reikalinga žmonių komanda, kuri kokius šešerius metus tyrinėtų, kokie yra tokios kompanijos poreikiai. Surinkę reikiamą informaciją pasidalintų ja su valstybės institucijomis ir visais mumis“, – kalbėjo jis.
M.Katino teigimu, taip pat vertėtų turėti omenyje ne vieną, o keletą kompanijų, kurios artimiausiais metais gali pasiūlyti technologijų proveržį. Galvojant apie alternatyvas paruoštas pasiūlymas gali būti atitinkamai koreguojamas.
„Tokiu atveju, jeigu ir nepavyks pritraukti „Teslos“, turėsime galimybę pradėti dialogą su kuria nors kita kompanija“, – aiškino jis.
Kaip vienas iš konkrečių pavyzdžių diskusijoje buvo įvardintas „Volkswagen“ koncernas. Jo atstovai neseniai pareiškė ketinantys statyti naują baterijų gamyklą.
Vieta kol kas nenumatyta, todėl bent jau teorinių šansų kol kas turi ir Lietuva.
