Seimo frakcijoms pristatytame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane aiškiai numatyta, kad automobilių mokestis turi būti įvestas jau netrukus. Jis – tarp labiausiai prioritetinių Vyriausybės darbų.
Rimtai užsiėmė
Kaip pirmasis Vyriausybės prioritetas įvardinta „darni, sveika ir atsakinga visuomenė“.
Vienu šiam tikslui įgyvendinti skirtų darbų įvardintas teisinių ir ekonominių priemonių sukūrimas siekiant sumažinti oro taršą ir klimato kaitą.
Jam atlikti numatyta nemažai užduočių, o dalis jų nukreiptos tiesiai į vairuotojus.
Dvi iš šių užduočių kalba apie automobilių mokestį ir labiausiai akcentuoja dyzelinių automobilių taršą.
Vyriausybė numačiusi pakeisti automobilių apmokestinimo sistemą pagal jų taršumą, o labiausiai nukentės dyzelinių automobilių vairuotojai, nes tokios transporto priemonės laikomos taršiausiomis.
Tačiau keista, kad itin susiję darbai paskirti skirtingoms ministerijoms.
Užduotis „Siekiant mažinti paskatas naudoti taršius dyzelinu varomus automobilius ir palaipsniui didinti mažiau taršių ar netaršių transporto priemonių naudojimą“ skirta įgyvendinti Susisiekimo, Žemės ūkio ir Ūkio ministerijoms, o planas „pakeisti transporto priemonių apmokestinimo sistemą, susiejant mokesčio dydį su daromu neigiamu poveikiu aplinkai“ bus Aplinkos ir Finansų ministerijų darbas.
Svarsto ir mokesčius, ir lengvatas
Tai, kad iš esmės vieną darbą turės atlikti net penkios ministerijos, reiškia, kad Vyriausybė itin rimtai nusiteikusi apmokestinti vairuotojus taip, kad daliai jų tektų atsisakyti turimų automobilių.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys tvirtino, kad būsimas automobilių mokestis – tik viena iš priemonių, jų numatoma visas kompleksas.
„Transporto sektorius yra vienas taršiausių ir sudaro net apie ketvirtadalį taršos. Tai ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos, ir kietosios dalelės, kurios ypač kenkia miestiečių sveikatai, ir azoto oksidas, dėl kurio kilo „Dyzelgeito“ skandalas.
Pas mus istoriškai susiklostė, kad šis sektorius yra beveik nevaldomas. Neturime nei mokestinių, nei skatinamųjų priemonių atsisakyti taršių automobilių“, – tvirtino pašnekovas.
Pasak jo, siekiant mažinti taršą taip pat turėtų būti parengti judrumo, judumo planai, pagerintas susisiekimas viešuoju transportu ir daugiau galimybių saugiai važiuoti dviračiais.
Gali būti, kad apmokestinus taršiausius automobilius šios lėšos bus skirtos subsidijuoti naujų elektromobilių ar hibridų įsigijimą. „Pasaulis seniai išradęs įvairių priemonių, mums tik reikės pagalvoti, kaip tai pritaikyti Lietuvai“, – užtikrino V.Auglys.
Planuoja daugiau kontrolės
Automobilių mokestis yra ne vienintelė Vyriausybės ruošiama naujovė.
Taip pat ketinama įvesti griežtesnę kontrolę automobilių taršą mažinančių detalių būklei. Ne paslaptis, kad šiuo metu Lietuvos keliuose važinėja nemažai automobilių su išpjautais katalizatoriais, nebeveikiančiais kietųjų dalelių filtrais ir pan.
Dėl to Vyriausybės darbų plane numatyta ir tokia užduotis: „Sukurti eksploatuojamų kelių transporto priemonių sudėtinių dalių kontrolės sistemą ir nustatyti atgrasančias sankcijas už pažeidimus, siekiant užtikrinti, kad transporto priemonės konstrukcija (teršalų išmetimo kontrolės sistema) atitiktų gamintojo įdiegtą kontrolės sistemą visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, ši teršalų kontrolės sistema nebūtų panaikinta/išimta ar suklastota.“
Kokios galėtų būti „atgrasančios sankcijos“, kol kas nežinoma, nes pirmiausia Vyriausybė turi apsispręsti dėl tikslaus priemonių plano ir numatyti sprendimų įgyvendinimo datas. Tačiau pokyčiai vairuotojus turėtų paliesti per vienų dvejų metų laikotarpį.
Vyriausybės plane numatyta ir nemažai darbų, skirtų viešajam transportui optimizuoti, planuojama plėsti ir elektromobilių įkrovimo tinklą.
Pinigai turėtų grįžti į gatves
V.Auglys pabrėžė, kad pokyčiai būtini, norint taršą Lietuvoje sumažinti iki suplanuotos ribos. Tai ketinama padaryti nevilkinant laiko, bet kartu ir paliekant žmonėms šiek tiek laiko prisitaikyti.
Taip pat politikams teks įvertinti ir socialiai jautrias grupes. Daliai žmonių automobilis gyvybiškai būtinas, nes viešojo transporto sistema kaimiškose vietovėse yra visiškai sunykusi.
Lėšų prireiks ir dviračių eismui skatinti bei kelių infrastruktūrai gerinti.
„Tie pinigėliai, iš mokesčio sukauptas fondas, turėtų būti nukreipti į infrastruktūrą, o ne pravalgyti ar iššvaistyti. Jie turėtų grįžti į kelius.
Jei mokestis kyla iš tam tikro sektoriaus, jis ten ir turi grįžti, nes kitaip nepavyktų pakeisti piliečių pasirinkimo“, – aiškino V.Auglys.
