Draudikai ragina tokiame eismo įvykyje žalą patyrusius vairuotojus imtis įprastų veiksmų patirtos žalos kompensavimui, o ne tartis ar derėtis su privalomojo draudimo neturinčio automobilio vairuotoju.
Net jei kaltininko mašina nedrausta, jums žala bus atlyginta per bet kurią draudimo bendrovę.
Sutikti su kaltininko keliamomis sąlygomis ar prašymais yra didžiausia nukentėjusiųjų klaida.
Vieni pamiršta, o kiti – siekia sutaupyti
Kelių transporto priemonių registro duomenimis, šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje beveik dešimtadalis visų registruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu.
Tai reiškia, kad šalies keliuose ir gatvėse važinėjo ar, geriausiu atveju, garažuose ir kiemuose stovėjo maždaug 160 tūkst. neapdraustų transporto priemonių.
Privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių keliuose pasitaiko dėl įvairių priežasčių – vieni užsimiršta ir praleidžia draudimo terminą, kiti tikisi sutaupyti, treti iš aplaidumo numoja ranka į draudimo prievoles ir rizikuoja.
Siūlymas registruoti įvykį vėlesne data – ne išeitis
„Patyrus eismo įvykį, papildomų nemalonumų turi abu vairuotojai – tiek vairavęs neapdraustą transporto priemonę, tiek nuo jo nukentėjęs.
Mūsų patirtis rodo, kad neapdraustų transporto priemonių vairuotojai yra linkę imtis nesankcionuotų veiksmų – siūlo susitarti gražiuoju, pasirašyti neaiškius susitarimus. Dar vienas tipiškas scenarijus – žalą patyrusiems siūloma palaukti, kol kaltininkas apdraus savo transporto priemonę, ir tik tada registruoti eismo įvykį vėlesne data.
Primygtinai patariame nepriimti tokių pasiūlymų ir nepasirašyti jokių fiktyvių eismo įvykių deklaracijų. Taip ne tik rizikuojama negauti draudimo išmokos, bet ir galima tapti neteisėtos veiklos bendrininku“, – sakė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius.
Eismo įvykį sukėlus neapdraustai transporto priemonei, nukentėjusiai pusei žalą daugeliu atveju atlygina Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras.
Atlyginti nuostoliai vėliau regreso tvarka yra išieškomi iš neapdraustos transporto priemonės savininko arba ją vairavusio ir avariją sukėlusio vairuotojo.
Retos išimtys
Kaip Lrytas.lt aiškino R.Pocius, Transporto priemonių draudikų biuras žalos neatlygina tik įstatyme numatytais atvejais, kuriais žalos neatlygintų ir bet kuri draudimo bendrovė, net jei kaltininkas būtų apsidraudęs.
„Tokie atvejai yra, kai žala atsiranda dėl karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai; kuomet žala padaryta vežamam už užmokestį kroviniui ar bagažui, esančiam kaltininko transporto priemonėje; kai žala patiriama netekus grynųjų pinigų, bižuterijos, juvelyrinių bei meno dirbinių, vertybinių popierių, dokumentų, filatelijos, numizmatikos ar panašių rinkinių arba daiktų.
Prie tokių atvejų priskiriamos ir situacijos, kai nukentėję tretieji asmenys savo noru buvo žalą padariusioje vogtoje transporto priemonėje ir draudikas įrodo, kad jie žinojo, jog ta transporto priemonė vogta.
Biuras nemoka išmokos ir tuomet, jeigu žalą atlygina kaltininkas arba draudimo įmonė. Galiausiai, jei žalą padariusi transporto priemonė nebuvo apdrausta, o ja važiavę asmenys apie tai žinojo, tokiu atveju žala [jiems, - red.] taip pat nebus atlyginama", - aiškino specialistas.
Eismo įvykiui galioja įprastos deklaravimo procedūros
Vidutinė neapdraustos transporto priemonės padaryta žala Lietuvoje siekė 887 eurus.
R.Pociaus teigimu, patyrus eismo įvykį su neapdrausta transporto priemone, reikėtų laikytis įprastos eismo įvykio deklaravimo procedūros – kviesti policiją ir fiksuoti eismo įvykį.
Policijos pareigūnams nustačius faktą, kad kaltininkas nebuvo apsidraudęs, nukentėjusios transporto priemonės savininkas su atitinkamais išrašais per tris darbo dienas turi kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri Lietuvoje draudžia transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę.
Tokiu atveju bus įvertinti nuostoliai ir atlyginta žala, kurią padarė neapdraustą transporto priemonę vairavęs asmuo.
Gresia baudos
Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad transporto priemonė privalo būti apdrausta tol, kol yra įregistruota, nepriklausomai nuo to, ar ja naudojamasi. Nesilaikant šios prievolės, gresia administracinė atsakomybė ir baudos.
Nuo šių metų pradžios už vairavimą neapsidraudus transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu gresiančios baudos didėjo maždaug trimis su puse karto. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, jos gali siekti nuo 60 iki 120 eurų.
Visgi įstatymuose yra numatomos aplinkybės, kuriomis galima laikinai nesinaudoti privalomuoju draudimu.
Tai galioja tais atvejais, kai yra gautas „Regitros“ leidimas dėl dalyvavimo eisme sustabdymo (kai, pavyzdžiui, motociklu neketinama važinėti šaltuoju metų laiku), arba kai transporto priemonės savininkas turi draudimo bendrovės sutikimą atleisti nuo draudimo įmokų mokėjimo, jei transporto priemone nebus važinėjama ilgiau nei vieną mėnesį.
