Šiuos pinigus prekeiviai susirinko iš patiklių pirkėjų, kurie patiki pardavėjų įtikinėjimais ar pasiduoda spaudimui ir rizikuoja pirkdami automobilį.
Pareigūnų duomenimis, prekeiviai dirbo pagal gerai apgalvotą schemą, kaip daugiau pasipelnyti iš automobilių prekybos. Skaičiuojama, kad valstybei buvo nesumokėta mažiausiai 200 tūkstančių eurų mokesčių, o gautas pelnas – įspūdingas.
Susišlavė įspūdingas sumas
Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Vilma Ramanauskienė patvirtino, kad buvo atlikta daugiau nei 10 kratų ir jų metu buvo sulaikyti asmenys, tiek namuose, tiek jau turgavietėse prekiaujantys naudotais automobiliais.
Bylos duomenimis, panevėžietis ir Kauno rajono gyventojas gabendavo prabangius naudotus automobilius iš Prancūzijos. Jie buvo gerai apgalvoję schemą, kaip mašinas parduodant susižerti daugiau grynųjų sau į kišenę.
„Buvo klastojami pirkimo-pardavimo dokumentai, nurodoma, kad automobilis yra perkamas už vieną sumą, bet buvo parduodami už ženkliai didesnę sumą, – aiškino prokuroras Julius Gelumbauskas. – Pažymėtina tai, kad dalis automobilių buvo parduodama tiesiogiai asmenims ne per įmonę, o nurodant, kad pats asmuo iš Prancūzijos pirko minėtą automobilį.“
Tokiu būdu prekeiviai nesumokėjo daugybės mokesčių ir atėmė iš pirkėjų garantijas dėl automobilių būklės.
Prekybą įtariamieji kelerius metus vykdė automobilių turguose, per skelbimus, užsienyje.
Vairuotojai nesuvokia, kuo rizikuoja
Vairuotojams tokios automobilių prekeivių pasipelnymo schemos – ne naujiena, bet retas supranta, kuo rizikuoja nusileisdamas pardavėjo reikalavimui pasirašyti dokumentą, neva perka automobilį tiesiai iš užsienio arba už mažesnę sumą, nei nurodyta sutartyje.
„Jeigu tarkim tam automobiliui kažkas paskui atsitiktų ar jis neatitiktų kažkokių keliamų reikalavimų ir asmuo bandytų susigrąžinti pinigus už tą pirktą automobilį, jis negalėtų įrodyti realios sumos už kurią jis realiai pirko“, – pabrėžė J.Gelumbauskas.
Net padavus tokį prekeivį į teismą, būtų įmanoma išsireikalauti tik suklastotoje sutartyje nurodytą sumą.
Perkant automobilį neva tiesiai iš Prancūzijos, Vokietijos ar kitos šalies rizika dar didesnė, nes tikrojo pardavėjo duomenys niekur nefigūruoja. Jei paaiškėtų, kad mašina yra su dideliu defektu, ar dar blogiau, vogta, tikrąjį pardavėją rasti ir atgauti pinigus nebūtų praktiškai jokių šansų.
Pareigūnai tokias bylas laiko pavyzdžiu, kaip Lietuvoje įsigalėjusi šešėlinė ekonomika. Naudotų automobilių prekyba įvardijama viena iš rizikingiausių sričių.
Panevėžiečio įkurtą įmonę pareigūnai stebėjo nuo 2015-ųjų. Iš viso byloje – 5 įtariamieji. Už didelio masto finansinius nusikaltimus gresia iki 8-erių metų kalėjimo.
