„Pramonės prospekte prie Kauno kolegijos esanti perėja – labai pavojinga. Mašinos pro šią vietą dideliu greičiu švilpia link Taikos prospekto žiedinės sankryžos. Čia žuvo jau ne vienas pėsčiasis, daug žmonių buvo sužeista“, – tvirtino buvusi V.Vaitkūno bendradarbė, Kauno kolegijos ūkio dalies vedėja Rita Gerbutavičienė.
Moteris tikino, kad prieš įžengdama į šį judrų prospektą visada palaukia, kartais net kelias minutes. Eina tik tada, kai arti nėra mašinų arba vairuotojas sulėtina greitį.
R.Gerbutavičienė mano, kad skaudžių nelaimių čia atsitiktų mažiau, jei būtų įrengti šviesoforai.
Širdis sustojo ligoninėje
„Vairuotojo neatidumo kaina – mano tėvo gyvybė“, – liūdnai ištarė tėvą palaidojęs V.Vaitkūnas.
Kauno kolegijoje elektros specialistu dirbęs V.Vaitkūnas žuvo pirmadienį. Į darbą jis paprastai atvykdavo troleibusu iš savo namų P.Plechavičiaus gatvėje.
Išlipęs iš viešojo transporto, jis eidavo per perėją. Kolegija – visai šalia.
Birželio 16-osios rytą vyriškis, nieko bloga nenujausdamas, įžengė į pirmą juostą. Joje pėsčiojo sustojo praleisti mikrautobusas.
Antra juosta važiavęs „Mercedes Benz E300“ vairuotojas 33 metų Giedrius J. nepamatė V.Vaitkūno ir nespėjo laiku spustelti stabdžių.
Daugybę kūno sužalojimų patyręs inžinierius dar kurį laiką buvo gyvas. Jis užgeso nuvežtas į Klinikas.
Šiurpi vairuotojo klaida
„Vairuotojas, nematydamas, kas vyksta pirmoje perėjos juostoje, privalėjo sustoti šalia mikroautobuso. Nesuprantu, kaip jis nepagalvojo, kad į antrą juostą gali išeiti pėsčiasis“, – piktinosi velionio sūnus.
V.Vaitkūnas jaunesnysis atkreipė dėmesį, kad ši perėja vairuotojams matyti iš tolo – prie jos nėra aukštų medžių, tankių krūmų ar kitokių kliūčių. Ne tik važiuojamoji dalis paženklinta zebro spalvomis, bet stovi ir atitinkami ženklai, įspėjantys apie būtinybę praleisti pėsčiuosius.
Tačiau daugelis žmonių, sėdinčių prie vairo, šiame kelio ruože mėgsta paspausti greičio paminą, nes aplinkui nėra šviesoforų. Mašinų srautas Pramonės prospekte tarp V.Krėvės ir Taikos prospektų itin didelis.
„Vairavimo kultūros stoka sukelia didžiulių bėdų“, – teigė avarijos aplinkybes narpliojantis Kauno apskrities kelių policijos valdybos vyresnysis tyrėjas Nerijus Korženiauskas.
Darbai pateks į istoriją
Apie tragediją Pramonės prospekte dabar primena dešimt žvakučių, padėtų šalia važiuojamosios dalies. Žvakelę savo pastate uždegė ir Kauno kolegijos darbuotojai, pagerbdami žuvusio bendradarbio atminimą.
„Vytautas buvo puikus darbuotojas – paslaugus, mandagus, laiku atlikdavo visas užduotis. Su juo buvo malonu dirbti“, – prisiminė R.Gerbutavičienė.
V.Vaitkūno ramus būdas, gera nuotaika užkrėsdavo ir aplinkinius – darbovietėje jį visi mėgo, žinojo, kad juo galima pasikliauti.
Kauno kolegijoje V.Vaitkūnas dirbo pastaruosius 10 metų.
Anksčiau Kauno radijo gamykloje jis ėjo vyriausiojo inžinieriaus pareigas, vadovavo cechui, kuriame dirbo apie 1000 žmonių. Atkūrus nepriklausomybę V.Vaitkūnas buvo vienas pažangios energetikos kūrėjų, daug prisidėjo prie to, kad Kaune 1993 metais iškiltų pirmoji vėjo jėgainė. Tiesa, ji vėliau nustojo veikusi.
Kuklus vyriškis nemėgdavo girtis savo laimėjimais. Prieš dvi dešimtis metų palaidojęs žmoną, jis gyveno kartu su savo dukterimi.
Pasiteisinimas neįtikina
Kol kas neaišku, ar Giedrius J. automobilį vairavo išgėręs. Kraujo tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti po kelių savaičių.
Pagal ant kelio likusias stabdymo žymes bus nustatytas apytikslis „Mercedes“ greitis.
Giedrius J. nėra priskiriamas kelių gaidelių kategorijai – anksčiau už šiurkščius eismo taisyklių pažeidimus jis baustas nebuvo.
Vairuotojas aiškino, jog pirmą juostą užstojo mikrautobusas, todėl, važiuodamas antra juosta, jis nepastebėjo pėsčiojo.
Anot Giedriaus J., maršrutinis taksi tuo metu prie perėjos stabtelėjo, todėl jis pagalvojo, kad vežėjas nori išleisti keleivius.
Iš tikrųjų mikroautobuso vairuotojas sustojo norėdamas praleisti gatve einantį V.Vaitkūną.
Giedriaus J. pasiteisinimas policijos tyrėjams vargu ar pasirodys įtikinamas.
Pirminiais duomenimis, V.Vaitkūnas neišbėgo staigiai į gatvę, nesukėlė avarinės situacijos. Jis buvo visiškai blaivus.
„Mercedes“ vairuotojas privalėjo sustoti prie pėsčiųjų perėjos, kad įsitikintų, jog už mikroautobuso nėra žmonių.
Giedriui J. gresia nelaisvė iki 8 metų.
Jei išaiškės, kad kaunietis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam gali būti skirta dar griežtesnė bausmė – kalėjimas iki 10 metų.
Gatvėje paliko merdinčią auką
Kaune šįmet per avarijas žuvo 7, sužeisti 206 žmonės.
Pareigūnams šiomis dienomis pavyko nustatyti itin įžūlų kelių chuliganą, kuris gegužės 5 dieną Garliavoje mirtinai sužalojo 80 metų senolį ir paspruko iš avarijos vietos.
„Audi 100“ vairavęs 50 metų prieniškis nuvažiavo tolyn, Vytauto gatvėje parbloškęs per perėją ėjusį senuką, kurio širdis po kelių valandų sustojo ligoninėje.
Mašiną pavyko nustatyti pagal žibinto, langų šukes, priekinės pusės apgadinimus, liudininkų parodymus.
Automobilis „Audi“, kurį vairavo J.Š., buvo rastas Kazlų Rūdoje. Priekinis langas vis dar buvo įskilęs.
Manoma, kad vairuotojas avariją sukėlė būdamas girtas. Todėl jis nusprendė sprukti, palikęs auką likimo valiai.
Viena skaudžiausių avarijų mieste įvyko 2013 metų liepos 3 dieną, kai BMW vairavęs 20 metų kaunietis Lukas Jablonskas Baltų prospekto pėsčiųjų perėjoje mirtinai sužeidė 43 metų moterį ir jos 9 metų dukterį.
Jaunuolis buvo blaivus, bet mieste skriejo net 80–100 kilometrų per valandą greičiu.
Kauno apylinkės teismas nusprendė įkalinti L.Jablonską 4 metams ir įpareigojo jį sumokėti šeimos netekusiam kauniečiui Valiui Valaičiui 482 tūkst. litų.
Kauno apygardos teismas iš dalies patenkino kelių gaidelio skundą ir neturtinę žalą sumažino iki 200 tūkst. litų.
2014 metų vasario 2 dieną plačiai nuskambėjo eismo nelaimė, įvykusi V.Krėvės prospekte. „Volkswagen Polo“ vairavęs 19-metis Deivydas I. partrenkė perėja ėjusią troleibuso vairuotoją 57 metų Danutę Matulevičienę.
Moteris tą pačią dieną užgeso ligoninės reanimacijoje.
Atvejis – toks pat, kaip ir V.Vaitkūno atveju: antra juosta „VW Polo“ vairavęs vaikinas lėkė per perėją ir rėžėsi į pėsčiąją, kurią pirmoje juostoje praleido autobusas.
Šviesoforas drausmintų vairuotojus
Kauno apskrities kelių policijos valdybos viršininko pareigas laikinai einantis Ramūnas Kemzūra neatmetė galimybės, kad perėjoje, kurioje buvo partrenktas V.Vaitkūnas, bus pastatytas šviesoforas.
Sprendimas dėl šviesoforų reikalingumo bus priimtas išsiaiškinus, kiek per pastaruosius 5 metus šioje perėjoje nukentėjo žmonių.
Taip pat reikės įvertinti, ar pastačius šviesoforus nesusidarys dideli transporto kamščiai.
Nereguliuojamų perėjų Pramonės prospekto atkarpoje tarp V.Krėvės ir Taikos prospektų yra ne viena, o prie visų perėjų šviesoforų nepastatysi.
Skaudžių nelaimių pavyktų išvengti, jei eismo dalyviai būtų atidesni. Vairavimo kultūros stoka, neatsargumas, vis spartėjantis gyvenimo tempas, stresas, reakcijos stoka – tokias svarbiausias tragedijų priežastis įvardijo R.Kemzūra.
Pasitaiko ir pėsčiųjų neatidumo faktų, tačiau vairuotojams prie perėjų reikėtų būti ypač budriems.
