Kompozicija „Meilės medis“ buvo sukurta užpernai vasarą tarptautiniame kalvystės plenere „Keturi vėjai“.
Rūdijančios spynos gadina tiltus
Idėja sukurti „Meilės medį“ kilo dėl nuolatinių skundų, kad ant restauruoto Biržos tilto turėklų kabinamos spynos rūdija ir gadina šimtamečio pakeliamojo tilto konstrukcijas.
Miesto vadovai džiaugiasi, kad vienu šūviu pavyko nušauti du zuikius – originaliu meno kūriniu papuošti miestą ir išspręsti seną problemą.
Ant „Meilės medžio“ jau pritvirtinta keli šimtai spynų. Ant Biržos tilto belikusios tik kelios.
Anksčiau nuo prasto spynų metalo tilto atramos būdavo aprūdijusios, dėl to jį teko ne kartą dažyti.
Kabinti spynas ant Biržos tilto pradėta 2007 metais, kai jis buvo rekonstruotas.
Virto metalo laužu
Kasmet ant turėklų, pagamintų pagal senovinius pavyzdžius, susikaupdavo po kelis šimtus didesnių ir mažesnių, įvairiausių spalvų ir formų spynų.
Ant jų dažniausiai užrašyti tik įsimylėjėlių vardai ir datos. Kai kas palieka ir savo priesakus būti kartu amžinai.
Ne kartą spynos buvo nupjaustytos ir išvežtos į tiltą prižiūrinčios bendrovės „Viadukas“ sandėlius. Tačiau paskui spynų ir vėl atsirasdavo. Savo įpročių įsimylėjėliai nenorėjo atsisakyti.
Klaipėdiečiai surado ir daugiau vietų savo meilės ir ištikimybės simboliams. Spynų su išrašytais jausmų liudijimais prirakinama ir ant inžinerinio kultūros paveldo objekto – pasukamojo šimtamečio grandinių tilto senajame pilies uoste.
Dar viena vieta – Šiaurinis molas. Klaipėdos uosto įrenginių prižiūrėtojai, nuo bangolaužių vaikantys meškeriotojus, meilės spynomis nesirūpina – jos čia niekam netrukdo.
