Šalies keliuose eismo intensyvumą skaičiuojantys Kelių ir transporto tyrimo instituto (KTTI) specialistai įtaria, kad tokios gudrybės griebtasi ir Kretingos rajono Žalgirio seniūnijoje.
Vasario pabaigoje nustatyta, jog žvyrkeliu tarp Raguviškių ir Budrių gyvenviečių per parą važiuoja dukart daugiau automobilių nei prieš ketverius metus.
Prašymų niekas negirdėjo
Prasta šio žvyrkelio būkle seniūnijos gyventojai skundžiasi jau seniai.
Nors kelininkai retkarčiais palygina kelio dangą, važiuojantis sunkiasvoris transportas čia beregint išmuša duobes, per kurias važiuojant, anot vairuotojų, galima ir ratus pamesti.
Prašymai asfaltuoti šį apie 6 kilometrų ilgio kelio ruožą rajono savivaldybėje atsimušdavo kaip žirniai į sieną, nes gyventojams aiškinama, kad asfaltuoti mažai naudojamą žvyrkelį kelininkams neapsimoka.
Pagal Kelių direkcijos normatyvus, į asfaltuojamų kelių planus žvyrkeliai įtraukiami tik tuomet, kai juose vidutinis eismo intensyvumas siekia 300 automobilių per parą.
Prieš pusę mėnesio šiame kelyje pradėjus skaičiuoti važiuojančius automobilius, kelininkai išgirdo, kad asfalto laukiantys vietos gyventojai reikiamą eismo intensyvumą pasiryžę pasiekti dirbtinai.
Eismas tapo intensyvesnis
Šiuo žvyrkeliu važiuojantys automobiliai dviejose vietose savaitę buvo skaičiuojami ištisą parą.
„Skaičiuoklių duomenis dar reikia analizuoti, tačiau jau iš pirmo žvilgsnio gauti skaičiai kelia daug klausimų“, – teigė Kelių ir transporto tyrimo instituto Kelių tyrimo skyriaus grupės vadovas Andrius Kairys.
Pavyzdžiui, kodėl dabar užfiksuotas vidutinis eismo intensyvumas siekia 331 automobilį per parą, nors prieš 4 metus toje pačioje vietoje buvo fiksuojama vos 160 mašinų?
Kas paskatino tokį eismo intensyvumo augimą? Per 4 metus šalia Raguviškių ar Budrių neatsirado jokio traukos centro, o pačios gyvenvietės, kuriose yra po 150 žmonių, neprasiplėtė du kartus.
KTTI specialistams neaišku, kodėl arčiau Raguviškių buvęs skaitiklis per parą užfiksuodavo apie 330 pravažiuojančių mašinų, o už 4 kilometrų, arčiau Budrių, tame pačiame kelyje esantis kitas matuoklis – tik 157 automobilius.
„Negi pusė automobilių srauto nusuka į vos šimtą gyventojų turintį Nausodžio kaimą?“ – nesuprato A.Kairys.
Kelininkams įtarimą sukėlė ir paskiromis valandomis užfiksuotas eismo intensyvumas.
Pasak instituto specialisto, keliuose tarp gyvenviečių didžiausias transporto judėjimas būna rytą ir vakarą, kai važiuojama į darbą ir grįžtama namo.
Bet specialistas pastebėjo, kad darbo dieną apie 10 valandą vien per 4 minutes pirmyn ir atgal nuvažiavo po 11 automobilių. Tokio momentinio, po pusvalandį trunkančio eismo intensyvumo padidėjimo atvejų yra ir daugiau.
Apsisuka ir važiuoja atgal
Anot A.Kairio, tokie faktai leidžia manyti, kad šiame kelyje buvo mėginama dirbtinai iškreipti tikrąjį eismo intensyvumą.
„Apie tokius atvejus galima spręsti, kai žvyrkeliu, kuriame per valandą vidutiniškai užfiksuojamos vos kelios mašinos, per trumpą laiką pirmyn ir atgal su kelių minučių pertrauka staiga pravažiuoja visas automobilių kortežas.
Arba kai skaitiklis užfiksuoja nedidelį dažnai pravažiuojančių mašinų greitį.
Specialiai pro skaitiklį važiuojantys vairuotojai nesivargina į priekį nuvažiuoti labai toli, todėl netrukus apsisukę nebespėja įsibėgėti“, – kalbėjo gyventojų gudrybes perkandę instituto specialistai.
A.Kairys pasakojo, kad šitaip kelininkus mėginama apgauti visoje šalyje.
Pernai gegužės pabaigoje Telšių rajone, žvyrkelyje Pievėnai–Tirkšliai, buvo įrengtas laikinas guminių vamzdžių jutiklis, jis šiame kelyje eismo intensyvumą fiksavo šešias valandas.
Pirmosiomis valandomis šiuo žvyrkeliu į abi puses važiuodavo vos 5–8 automobiliai. Bet paskutinę valandą, matyt, vietos gyventojams sužinojus apie fiksuojamą eismą, staiga abiem kryptimis buvo užfiksuotas net 185 automobilių srautas.
Tokie gudravimai gyventojams nepadeda. Kilus įtarimų, KTTI į vietą siunčia automobilį, kuris šalikelėje filmuoja realų transporto srautą.
Telšių rajono atveju vidutinis eismo intensyvumas tame žvyrkelyje buvo užfiksuotas atmetus paskutinę valandą.
