Tūkstančiai grūstyse kasdien besistumdančių vairuotojų stebisi: kodėl šį rudenį automobilių eilės vakarinio ir rytinio piko metu nutįsta tose gatvėse, kur anksčiau nekildavo didelių problemų?
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo skyriaus specialistai ramina – šviesoforų valdymas automatizuotas, atsižvelgiama į pokyčius.
O dėl grūsčių, pasirodo, kalta tamsa ir krituliai.
Nelogiškai veikiantys šviesoforai – niekuo dėti.
Vairuotojas neatvėrė durų
„1G autobusas sustojo Kalvarijų gatvėje ties sankryža su Žalgirio gatve ir nejudėdamas prastovėjo 25 minutes.
Keleiviai pyko, barėsi, reikalavo atidaryti duris, o vairuotojas atšovė, kad to daryti negali, nes autobusas įstrigo antroje eismo juostoje“, – apie kelionę miesto transportu praėjusio trečiadienio vakarą pasakojo vilnietė Milda.
Kalvarijų gatvė tokių grūsčių kaip šį rudenį anksčiau neregėdavo.
Milda trečiadienį iš miesto centro iki „Siemens“ arenos autobusu važiavo 1 val. 20 min. „Greičiau būčiau nuėjusi.
O jeigu būčiau bėgusi, autobusą būčiau toli palikusi, bet vairuotojas neatidarė durų“, – niršo Milda.
Trečiadienio vakarą miesto transporto žemėlapyje grūstis puikiai atsispindėjo.
Susigrūdę šalia vienas kito stovėjo keturi 1G maršruto autobusai. Jie tik retkarčiais pajudėdavo iš vietos.
Klausimai be atsakymų
Vasaros pabaigoje „Susisiekimo paslaugų“ specialistai gyrėsi, jog miesto šviesoforai bus sureguliuoti iš naujo, – kai kur pailgintas, kai kur sutrumpintas žalio signalo degimo laikas.
O sankryžose nupaišyti „koriai“ – apskritai išsigelbėjimas nuo grūsčių.
Kaip tai pavyko padaryti, kiekvieną dieną gali įsitikinti tūkstančiai vairuotojų – dalis gatvių ryte ir vakare būna tiesiog paralyžiuotos.
Nors eismo specialistai tikina, kad dėl spūsčių kalčiausia tamsa ir rudenį padažnėję krituliai, ties ta pačia Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryža stringantys vairuotojai pastebi, jog kalčiausi – nelogiškai sureguliuoti šviesoforai.
Kol Kalvarijų gatve važiuojantys vairuotojai stypso spūstyje, ją kertanti Žalgirio gatvė dažnai būna apytuštė, tačiau žalias šviesoforo signalas šia gatve važiuojantiems automobiliams dega labai ilgai.
Tas pat kartojasi ir ties ypač apkrauta Kalvarijų ir Ozo gatvių sankryža.
Keistai sureguliuotas ir šviesoforas Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankryžoje. Čia spūstys neišsisklaido net pasibaigus pikui.
Niekada tokių didelių grūsčių kaip šį rudenį nebuvo ir A.Goštauto gatvėje. Kad ją įveiktum, šią savaitę teko sugaišti 35–40 minučių.
Vairuotojai stebėjosi – pasiekus transporto žiedą ties Žaliuoju tiltu, nebuvo matyti jokių avarijų.
Tai kodėl prigrūsta ši gatvė?
Vienoje vietoje pertvarkė
„Susisiekimo paslaugų“ Eismo skyriaus vadovas Aleksejus Apanovičius pripažino – Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryža yra probleminė miesto vieta.
Anot jo, eismą valdantys specialistai šiomis savaitėmis vakarinio piko metu pastebėjo kiek didesnius transporto srautus Žalgirio, o ne Kalvarijų gatvėje.
Tad specialistai nutarė pertvarkyti šviesoforus.
Todėl Žalgirio gatve važiuojantiems vairuotojams dabar kur kas ilgiau dega žalia šviesa nei tiems, kurie važiuoja Kalvarijų gatve.
O Kalvarijų, Kareivių ir Ozo gatvių bei kitose sankryžose, kur transporto srautai taip pat dideli, eismo valdymas ir šviesoforų reguliavimas vyksta tuo pačiu principu.
Spalį palankesnės sąlygos
A.Apanovičius įsitikinęs – automatizuotas ir lankstus, prie sąlygų prisitaikantis eismo valdymas sankryžose yra labiausiai pasiteisinanti priemonė reguliuojant eismą.
„Be abejo, jeigu kur nors mieste susidaro neįprastos spūstys, mes į jas reaguojame operatyviai. Tačiau naujų vietų, kuriose susidarytų transporto grūstys, nepastebėta“, – tikino Eismo skyriaus vadovas.
Tai kodėl susidaro grūstys, piktinančios vairuotojus ir keleivius?
A.Apanovičiaus žodžiais, transporto priemonių judėjimui gatvėmis įtakos turi daug veiksnių, tarp jų – ir prastos oro sąlygos, perėjimas prie žiemos laiko bei trumpėjanti dienos arba šviesaus laikotarpio trukmė.
Tad gatvėse įstrigę vilniečiai turėtų kaltinti tamsą.
„Beveik visą spalio mėnesį nesulaukėme kritulių, o vakarinio piko metu dar būdavo šviesu. Todėl ir vidutinis transporto priemonių greitis gatvėse buvo didesnis, didesnis buvo ir sankryžų pralaidumas, to tikrai negalima pasakyti apie lapkričio mėnesį“, – aiškino A.Apanovičius.
Probleminių vietų – daugybė
Vakarinio piko metu (17–18 val.) transporto spūstys susidaro daugumoje pagrindinių Vilniaus gatvių, jungiančių centrinę miesto dalį su miegamaisiais rajonais.
Tarp tokių yra Ukmergės, Geležinio Vilko, Kalvarijų, Žirmūnų, Verkių, Kareivių, Ozo, Olandų, A.Goštauto, Švitrigailos, T.Narbuto gatvės bei Konstitucijos, Laisvės ir Savanorių prospektai.
Šių gatvių sankryžose veikia automatinė šviesoforų valdymo ir reguliavimo sistema, ji visus šviesoforų laikus parenka remdamasi esamų transporto srautų duomenimis, gautais iš transporto jutiklių eismo juostose.
