Labiausiai apkrauti didžiausi transporto mazgai tarp rajonų, taip pat visos sankryžos greta didžiausių prekybos centrų ir įvažiavimai į parduotuvių kvartalus.
Apsipirkti į sostinę atvažiuoja rajonų gyventojai, taip pat ir užsieniečiai, o visa tai sukuria papildomą srautą, kuriam miesto gatvės nėra pritaikytos.
Paskutinę dieną prieš šventes, trečiadienį, didžiausios spūstys jau nuo pietų formavosi prie prekybos centrų ir gyvenamųjų rajonų sankryžose.
Trečiadienio pavakare automobiliai faktiškai nejudėjo ties Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryža, T.Narbuto g. ir Laisvės pr. sankryža, Sėlių, A.Goštauto, Rygos, Švitrigailos ir Kauno gatvėse, dalyje Gedimino prospekto bei dalyje kitų mažesnių sostinės gatvių.
Taip pat eismą stipriai sutrikdė Tūkstantmečio gatvėje įvykusi avarija, o vakarop spūstys gali formuotis prie išvažiavimų iš Vilniaus Molėtų, Kauno ir Panevėžio kryptimi.
Keliausiantiems pastarąja kryptimi itin patariame vengti piko meto dėl Ukmergės gatvėje tebevykstančių sankryžos su vakariniu aplinkkeliu statybų.
Spūstis apie 17 val. susidarė net magistralėje Vilnius-Klaipėda ties Kaunu.
Pamiršta kultūrą
Dakaro ralyje kartu su Vaidotu Žala važiuosiantis šturmanas Saulius Jurgelėnas nemėgsta šventinio laikotarpio ir piko valandomis stengiasi važinėti kuo mažiau.
Jį liūdina faktas, kad skubėdami žmonės kartais visiškai pamiršta vairavimo kultūrą.
„Visi laksto rūpesčių perkreiptais veidais, susierzinę, nors šventės turėtų būti skirtos atsipalaidavimui ir ramybei“, – stebėjosi pašnekovas.
S.Jurgelėnas pabrėžė, kad eismo srautas judėtų greičiau, jei vairuotojai laikytųsi skandinaviškų įpročių.
Anot jo, lietuviai vis dar įpratę gudrauti, lįsti, kur nereikia, ir ypač prieš šventes užimti neįgaliesiems skirtas vietas stovėjimo aikštelėse.
„Turėtų būti pagarba ir tolerancija. Taisyklės sugalvotos ne tam, kad varžytų judėjimą, o kad visiems jų laikantis jis vyktų greičiau“, – aiškino S.Jurgelėnas.
Lietuviai tingi judėti
Jis prisimena Vilniuje kilusias diskusijas. Tuomet buvo nuspręsta, kad platinti gatves ar kitaip gerinti galimybes pasiekti miesto centrą nėra prasmės. Kuo privažiavimas bus patogesnis, tuo daugiau žmonių norės ten vykti.
Ir priešingai – kuo kelias nepatogesnis, tuo daugiau vairuotojų bus linkę rinktis kitą maršrutą arba apskritai atsisakys minties važiuoti iki pat kelionės tikslo, o palikę automobilius paėjės pėsčiomis.
S.Jurgelėnas stebisi, kad lietuviams nueiti net 50 metrų nuo automobilio iki pastato durų tampa pernelyg sudėtinga.
Tai labiausiai pastebima prekybos centrų aikštelėse, kuriose vairuotojai suka ratus tol, kol randa vietą arti įėjimo.
Kaip galimą spūsčių sprendimo variantą pašnekovas pateikė Londono pavyzdį. Ten miesto centre daugiausia važinėja taksi automobiliai, nes stovėjimo vietų nėra daug, o mokėti už jas reikia brangiai.
Pašnekovo manymu, tokios priemonės sukurtų nepatogumų vairuotojams ir jie nevažiuotų į miesto centrą dėl kiekvienos smulkmenos.
Padidintų stovėjimo kainas
Mėlynosios rinkliavų zonos įvedimas Vilniuje jau turėjo savo efektą. S.Jurgelėnas prisiminė, kad prieš 10 metų žmonės stengdavosi žutbūt rasti stovėjimo vietą, o dabar dalis jų automobilius palieka toliau ir ateina pėsčiomis.
„Prie įvažiavimo į senamiestį pastebiu, kad žaliosios zonos dažnai yra užpildytos. Aiškiai matyti, kad tokiam skaičiui žmonių ten nebūtų ką veikti, tačiau jie palieka automobilius ir eina link senamiesčio“, – sakė pašnekovas.
Todėl jis būtų linkęs dar labiau padidinti rinkliavas už automobilio stovėjimą sostinės senamiestyje.
Spūsčių ir taršos mieste problemas užsienyje taip pat padeda spręsti ir populiarėjanti elektroninė prekyba.
„Tinkamai parinkus maršrutą, vienu važiavimu automobilis pristatytų prekes daugeliui vartotojų, o kol jie sėda į savo automobilius ir važinėja po miestą, viską pirkdami patys, natūralu, kad turime chaosą“, – konstatavo S.Jurgelėnas.
