Nors automobiliai yra metalo, plastiko, stiklo, gumos ir kitokių medžiagų detalių rinkiniai, dažnai girdime pasakymą, kad štai vienas automobilis turi dvasią, o kitam jos trūksta. Tai vadinama antropomorfizmu, arba žmogaus savybių (minčių, jausmų, valios) priskyrimu gamtos reiškiniams, gyvūnams, augalams.
Tyrimai parodė, kad žmonės, kurių veidai yra simetriški, laikomi patrauklesniais. Šis principas galioja ir automobiliams. Bet kuris buitinis prietaisas gali būti stilingas be simetriškumo, tačiau transporto priemonėms jis būtinas.
Automobilių dizaineriai priekinius žibintus vadina akimis, o radiatoriaus groteles – burna. Apatinė buferio dalis tuomet atitinka smakrą, o bendrą vaizdą užbaigia ausis primenantys šoninio vaizdo veidrodėliai.
Taip automobilių dizainas gali perteikti žmogiškus bruožus – kaip stiprybę, aroganciją, naivumą ar smalsumą. Gamintojams tai geras būdas garantuoti, kad pirkėjui modelis atrodytų artimas.
Jei manote, kad tai taikytina tik kalbant apie moteriškus automobilius, tokius kaip „Fiat 500“ ar „Volkswagen Beetle“, klystate. Iš tiesų ryškius bruožus turi ir tokie modeliai kaip „Dodge Viper“ ar „Chevrolet Corvette“. Daugumai sportinių automobilių būdingi vyriški bruožai.
Testosteronas paprastai nulemia platesnes žiaunas, siauresnę kaktą ir mažesnes akis su vešliais antakiais. Taigi neatsitiktinai beveik visi sportiniai automobiliai turi pastebimus buferius, ryškią žibintų liniją ir, lyginant su kitomis proporcijomis, mažą priekinį stiklą.
