Pavyzdžiui, Graikijos pusės nuomos darbuotojai mums uždraudė su jų motociklais vykti į Turkiškąją pusę. Taigi per įvairius interneto forumus pradėjome ieškoti informacijos apie motociklų nuomą šiaurės Kipre ir sužinojome, kad tokia nuoma kažkada buvo, bet dabar ji nebeegzistuoja.
Buvo išsiuntinėtos dešimtys el. laiškų, kuriuose pagrindinis klausimas iš kur gauti, pasiskolinti ar išsinuomoti motociklus šiaurės Kipre?
Vilnių pamilusio brito pagalba
Ir štai pasisekė – į vieną iš užklausų gavome atsakymą būtent to žmogaus, kuris kadaise ir turėjo tą nuomos kompaniją. Susirašinėdami išsiaiškinome, kad jis yra britas vardu Harvis, gyvena šiaurės Kipre jau daugiau kaip 20 metų ir labai mėgsta Vilnių, kuriame lankėsi 33 kartus.
Tai labai palengvino mūsų bendravimą. Britas patikino, kad suras mums keturis motociklus – skolinsis iš savo draugų. Stebėtinas pasitikėjimas žmonėmis, su kuriais bendravo tik socialiniame tinkle.
Dėl to lėktuvų bilietus pirkome, kelionę planavome ir viešbučius rezervavome tik tada, kai gavome teigiamą atsakymą dėl motociklų.
Kadangi Turkišką Kipro dalį kaip atskirą valstybę pripažįsta tiktai Turkija ir ten šiuo metu yra viena labiausiai militarizuotų pasaulio vietų, susisiekėme su šiaurės Kipro diplomatais, kurie įsikūrę Švedijoje, kad gautume leidimą fotografuoti ir filmuoti.
Leidimą gavome be problemų – dokumentuose reikėjo nurodyti apie ką bus vaizdo medžiaga ir mūsų aprašymai. Nors jo mums taip ir neprireikė – niekas niekur neprašė.
Ši kelionė ypatinga tuo, kad jos metu kiekvienas keliavome trimis skirtingais motociklais. Pirmuosius mes išsirinkome klasikinius. Tai buvo „Honda 750“ ir „Yamaha Dragstar 650“. Pirmą dieną važiavome apie 250 kilometrų. Dalis kelio driekėsi nuostabiu pajūriu.
Motociklus saugiai pastatėme viešbučio aikštelėje iki pirmadienio ir ruošėmės rytdienos kelionei į šiaurės Kiprą. Buvome sutarę su Harviu, kad ryte jis atvažiuos ir mus perveš per sieną savo automobiliu – jokie maršrutiniai autobusai iš vienos Kipro dalies į kita nekursuoja, tarp jų net nėra mobilaus ryšio.
Daug matuoklių, bet mažai policijos
Per muitinę, kur pasų kontrolę vykdo tik turkiškos Kipro pusės pareigūnai pravažiavome greitai, be problemų. Net iš automobilio nereikėjo išlipti. Vėliau mums papasakojo, kad žymiai greitesnė sienos kirtimo procedūra tapo tik nesenai – kai buvo įdiegta nauja kompiuterinė sistema.
Kirenijoje Harvis parūpino tris „Hondas Falcon 500“ ir vieną KTM LC4. Nusprendėme, kad važiuodami vis pasikeisim motociklais. Pasiėmėme reikalingiausius daiktus, pritvirtinom trispalves ir pajudėjome link labiausiai į šiaurę nutolusio salos taško.
Nuo čia tik apie 160 kilometrų jūra iki Sirijos. Nors Kipras laikomas Europa, bet geografiškai tai jau Azija. Mes vykome į vieną iš tų vietų, kuriose okupuodamas šią salos dalį 1974 metais nusileido Turkijos kariuomenės desantas.
Šiaurinėje Kipro dalyje gamta labai skiriasi nuo pietinės dalies. Šiaurinė dalis yra labiau laukinė, mažiau paliesta civilizacijos.
Negalėčiau pasakyti kur gražiau. Keliai labai geri visame Kipre. Per dieną pravažiavome apie 300 kilometrų. Nedidelis viešbutis ant jūros kranto kalnuotoje vietovėje mums kainavo po 20 eurų žmogui.
Šiaurės Kipras – pirma mūsų aplankyta šalis, kurioje motociklai turi priekyje numerius. Keliuose labai daug greičio matuoklių, bet policijos labai mažai.
80 procentų motociklų ir motorolerių vairuotojų važinėja be šalmų. Visur atsiskaityti galima Eurais ir kainos mažai skiriasi nuo Lietuvos. Jūrų gėrybes ir žuvį žymiai skaniau gamina Pietų Kipre, bet mėsos gaminiai skanesni šiaurėje.
Prireikė ir bekelės motociklų
Keliuose labai mažai automobilių ir motociklų. Žmonės paslaugūs ir geranoriški. Kiek teko girdėti – nusikalstamumo beveik nėra.
Nikosijos nuomos kompanijos dar kartą keitėme motociklus į „enduro“ klasės. Gavome „Suzuki DR 350“ ir 600 . Motociklai buvo gerokai „pavargę“, bet puikiai tiko mūsų išvykai, o svarbiausia – nesugedo. Nutarėme nuvykti į regioninį parką, kur daug bekelės – todėl mums reikėjo tokių motociklų.
Šiame parke pamatėme daug vietų kur mašinos neprivažiuoja, o pėstute eiti labai toli. Motociklas buvo vienintelė priemonė ten patekti.
Dar šiek tiek skaičių ir faktų. Vienos motociklo nuoma šešioms dienoms pietinėje pusėje kainavo 235 eurų. Mes pamatėme, kad praktiškai galima ir su pietinėje pusėje nuomotais motociklais įvažiuoti į šiaurinę, nors tai daryti draudžia.
Tokiu atveju reikėtų nusipirkti draudimą tiesiog muitinėje, kurio kaina apie 20 eurų porai dienų. Teko girdėti, kad turkiškoje pusėje įvykus avarijai ar sugedus motociklui gali iškilti labai daug problemų. Viešbučių kaina lyginant su balandžio mėnesiu gegužę ženkliai pasikeičia.
Tai buvo ketvirta Viduržemio jūros sala, kurią mes apkeliavome motociklais. Jau esame numatę kelias taip pat labai įdomias keliones, su kuriomis būtinai supažindinsime ateityje. Linkime įdomių ir saugių kelionių.
Išlaidos vienam žmogui:
Motociklo nuoma pietinėje Kipro dalyje – 235 eurų,
Gyvenimas viešbučiuose – 270 eurų,
Motociklo nuoma šiaurinėje Kipro dalyje ir kelionė automobiliu iki ten – 150 eurų,
Lėktuvo bilietai į Kiprą – 120 eurų,
Maistas ir kitos išlaidos – 265 eurai.
Iš viso: 1100 eurų ir maždaug tiek pat nepakartojamų kilometrų.
