Nuo sausio panaikinama administracinė atsakomybė už vairavimą
esant daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio girtumui. Už tai grės
baudžiamoji atsakomybė: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas
iki vienerių metų.
V.Gailius siūlo Baudžiamąjį kodeksą
papildyti, kad analogiška sankcija grėstų ir už vengimą
pasitikrinti blaivumą.
Seimo nario teigimu, nuo sausio sugriežtinus atsakomybę už
vairavimą esant vidutiniam ir sunkiam girtumo laipsniui, už vengimą
pasitikrinti blaivumą lieka iki šiol numatyta administracinė
atsakomybė, tad esant tokiai situacijai pažeidėjai visais atvejais
sieks išvengti blaivumo patikrinimo.
Dabar tiek už vairavimą neblaiviam, tiek už blaivumo
nesitikrinimą gresia administracinė atsakomybė. Už tai gali būti
skirta 579–860 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones
atėmimu nuo dvejų iki trejų metų, bet nuo sausio sėdus prie vairo
su daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio girtumu grės baudžiamoji
atsakomybė.
„Toks teisinis reguliavimas, kai diferencijuojama atsakomybė
už vairavimą neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimą, yra
ydingas. Žinodamas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už
vairavimą neblaiviam, asmuo visais atvejais sieks išvengti
neblaivumo patikrinimo ir už padarytą nusikalstamą veiką jam bus
taikoma nors ir pakankamai griežta, tačiau tik administracinė
atsakomybė“, – rašo V.Gailius pataisos aiškinamajame rašte.
Taip pat jis pažymi, kad nustačius baudžiamąją atsakomybę ir
už vengimą pasitikrinti blaivumą, neblaivus transporto priemonę
vairavęs asmuo bus suinteresuotas pasitikrinti blaivumą,
tikėdamasis, kad jo neblaivumas neviršija baudžiamajame įstatyme
nustatytos minimalios ribos.
Kartu komisijos vadovas sako, kad nepakeitus teisinio reguliavimo
ir palikus galimybę neblaiviems vairuotojams atsisakant pasitikrinti
blaivumą išvengti baudžiamosios atsakomybės, „susidarys terpė
eismo saugumą užtikrinantiems pareigūnams piktnaudžiauti tarnybine
padėtimi“.
