Nuo sausio panaikinama administracinė atsakomybė už vairavimą esant daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio girtumui. Už tai grės baudžiamoji atsakomybė: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
V.Gailius siūlo Baudžiamąjį kodeksą papildyti, kad analogiška sankcija grėstų ir už vengimą pasitikrinti blaivumą.
Seimo nario teigimu, nuo sausio sugriežtinus atsakomybę už vairavimą esant vidutiniam ir sunkiam girtumo laipsniui, už vengimą pasitikrinti blaivumą lieka iki šiol numatyta administracinė atsakomybė, tad esant tokiai situacijai pažeidėjai visais atvejais sieks išvengti blaivumo patikrinimo.
Dabar tiek už vairavimą neblaiviam, tiek už blaivumo nesitikrinimą gresia administracinė atsakomybė. Už tai gali būti skirta 579–860 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų, bet nuo sausio sėdus prie vairo su daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio girtumu grės baudžiamoji atsakomybė.
„Toks teisinis reguliavimas, kai diferencijuojama atsakomybė už vairavimą neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimą, yra ydingas. Žinodamas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už vairavimą neblaiviam, asmuo visais atvejais sieks išvengti neblaivumo patikrinimo ir už padarytą nusikalstamą veiką jam bus taikoma nors ir pakankamai griežta, tačiau tik administracinė atsakomybė“, – rašo V.Gailius pataisos aiškinamajame rašte.
Taip pat jis pažymi, kad nustačius baudžiamąją atsakomybę ir už vengimą pasitikrinti blaivumą, neblaivus transporto priemonę vairavęs asmuo bus suinteresuotas pasitikrinti blaivumą, tikėdamasis, kad jo neblaivumas neviršija baudžiamajame įstatyme nustatytos minimalios ribos.
Kartu komisijos vadovas sako, kad nepakeitus teisinio reguliavimo ir palikus galimybę neblaiviems vairuotojams atsisakant pasitikrinti blaivumą išvengti baudžiamosios atsakomybės, „susidarys terpė eismo saugumą užtikrinantiems pareigūnams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi“.
