Vieną gudrybę išmėgino ir LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ žurnalistai. Pamatysite, ką parodys alkotesteris. Taip pat – keli nauji faktai, kuriuos apie alkotesterius žinoti tiesiog būtina.
Keičiami įstatymai ir griežčiau baudžiami tie, kurie prie vairo dar drįsta sėsti neblaivūs. Bausmės baugina, bet kai kuriems atsisakyti išgerti bent vieną taurelę sunku.
Žinovai sako, kad dabar ypač populiarėja asmeniniai, vadinamieji kišeniniai alkotesteriai. Taigi – išgėriau, papūčiau ir važiuoju.
Gali rodyti netiksliai
Alkotesterių ekspertai ragina tokio įpročio atsisakyti, nes tai, ką po patikros išvysite policijos pareigūnų alkotesterio ekrane, gali tikrai nustebinti ir būti visiškai nepanašu į jūsiškio alkotesterio rodmenis.
Kompanijos „Alkotesteris“ vadovas Marius Anusauskas pažymėjo, kad pavartojus alkoholio prie vairo geriau nesėsti. Koncentracija kraujyje net keletą valandų gali gali keisti – taip pat ir didėti.
„Gali būti, kad pavartoję alkoholio pasitikrinote, bet organizmas jo dar nėra visiškai įsisavinęs. Tai įvyks praėjus tam tikram laikui – tuomet automatiškai padidės koncentracija“, – sakė pašnekovas.
Specialistas sako, kad dalis paprasčiausių ir ne tokių atsparių alkotesterių gali rodyti netikslius duomenis.
Tad persistengti ir draugų kompanijai pabaigus vakarėlį leisti alkotesteriu pasitikrinti visiems, tarkime, dešimčiai žmonių – labai neišmintinga. Gauti skaičiai gali neatitikti realybės.
Bet jei kalbame ne apie paprasčiausią ir mažiausią, o apie profesionalų ir patikimą alkotesterį, kurį naudoja policija, – ar jis gali suklysti?
Bandymas su švirkštu
Apie vieną neva dar senesniais laikais naudojamą triuką išgirdo ir laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“. Žurnalistai nusprendė patikrinti, ar tikrai įmanoma blaivų žmogų paversti neblaiviu.
Eksperimentui reikėjo stipraus alkoholinio gėrimo, medicininio švirkšto ir naujo supakuoto antgalio.
Taip pasiruošė ir tvarkingą, metrologinę patikrą praėjusį alkotesterį. Žinoma, pirmiausia įsitikino, ar prietaisas gerais veikia, o bandymo dalyvis – visiškai blaivus.
Ekrane užsidegė nuliai, taigi eksperimentą buvo galima pradėti.
Pasiruošę švirkštą įtraukė šiek tiek stipraus alkoholinio gėrimo, o tuomet bedė adatą per nenaudoto antgalio pakuotę ir skystį nepastebimai suleido į vidų.
Supakuotą antgalį pakratė, kad gėrimo lašelis pasiskirstytų tolygiai. Šiek tiek palaukę antgalį išpakavo, įstatė į alkotesterį ir mėgino pūsti.
Rodė burnos alkoholį
Deja, žurnalistai pamatė, ką rodo alkotesteris – jis fiksuoja burnos alkoholį. Mėgino kelis kartus, tačiau rezultatai tokie patys. Galiausiai uždėjo švarų antgalį ir pūtė dar kartą – ekrane nuliai.
Bandymą pakomentavo ir specialistas. Jis sakė, kad kalbos apie tokį sukčiavimą – iš tiesų nepagrįstos, o eksperimentas tik įrodė, jog klastoti švarių antgalių net neverta. Alkotesteris iš karto viską supras.
„Tai buvo naudojimas nesilaikant instrukcijos. Kiekvienam tikrinamam asmeniui turi būti naudojamas naujas švarus antgalis“, – konstatavo M. Anusauskas.
Pašnekovas neatmeta galimybės, kad tarkime, senesnis prietaisas užfiksuotų alkoholio koncentraciją.
„Žiūrint techniškai – alkotesterio paskirtis yra iš plaučių iškvėptame ore pamatuoti alkoholio kiekį.
Tai reiškia, kad jeigu tarp plaučių ir alkotesterio – gerklėje, burnoje ar antgalyje – atsiras pašalinis alkoholis, jis gali būti išmatuotas. Taip turi būti“, – aiškino specialistas.
Eksperimentą žiūrėkite LRT televizijos laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ parengtame reportaže.
