Kelio darbai visuomet sukelia didesnių ar mažesnių nepatogumų. Ypač kai jie vyksta žmonių itin gausiai lankomose vietose.
Šiais metais tokia vietove tapo Trakai. Norintys juos aplankyti turi įveikti kliūčių ruožą primenančią rekonstruojamą Vilniaus gatvę, kuri ne tik apgulta kelininkų, bet ir gerokai susiaurinta.
Negana to, pavasarį prasidėjusi Vilniaus bei Aukštadvario gatvių rekonstrukcija truks visą vasarą ir bus baigta tik vėlyvą rudenį.
Kas dieną – spūstys
Spūsčių į Trakus bei iš jų susidaro kasdien.
Jos neprognozuojamos, nes darbai vienu metu vyksta visoje gatvėje, o statybininkų technika į važiuojamąją dalį išrieda bet kada.
„Tai yra labai didelis projektas, kartu įrengiami ir trys žiedai, nauji šaligatviai ir dviračių takai, – aiškino Trakų rajono savivaldybės atstovė Sigita Nemeikaitė-Ivaniutina. – Nukreipiame eismą, bet į Trakus srautai labai dideli.
Darbai vyksta labai intensyviai ir dirbama vykstant eismui, negalime jo visiškai uždaryti. Tarp Vilniaus ir Aukštadvario eismas stipriai apkrautas.“
Nei važiuoti, nei nueiti
Šiuo metu nuvykti į Trakus nepatogu nei automobiliu, nei viešuoju transportu.
Automobiliai ir autobusai stringa spūstyse, o atvykusiems traukiniu tenka klampoti per smėlį ir žvyrą, supiltą būsimų šaligatvių vietose.
Neliko ir pėsčiųjų perėjų. Rengiantiems šį reportažą „Lietuvos ryto“ žurnalistams teko matyti, kaip senolis keletą minučių stoviniavo prie gatvės, kol vieno vilkiko vairuotojas sustojo jo praleisti.
Dviratininkams taip pat tenka ieškoti naujų maršrutų, nes nauji takai dar tik pradedami keisti. Kaip sakė Trakų rajono savivaldybės Statybos, ūkio plėtros ir turto valdymo skyriaus vedėjas Romualdas Zviaginas, didžiąją dalį darbų planuojama baigti iki rugpjūčio 1-osios, o visų statybos darbų pabaiga pagal sutartį numatyta iki spalio 31 dienos.
Negali net prasilenkti
Tačiau trakiškiams nerimą kelia ne tik esama padėtis, bet ir tai, kas laukia po remonto. Vilniaus gatvė buvo pastebimai susiaurinta – iš abiejų eismo juostų atimta apie metrą pločio, o į siaurą Vilniaus ir Gedimino gatvių sankryžą įspraustas žiedas, kurį vilkikai jau dabar sunkiai apsuka.
Trakuose gyvenantis Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas neslėpė pasipiktinimo tokiomis permainomis.
„Visi įvažiavimai į Trakų žiedą iš Vilniaus pusės susiaurinami ir išraitomi tiek, kad du krovininiai automobiliai vargiai prasilenkia.
Dar nebaigę darbų darbininkai kasdien keičia kelio bortus, kuriuos išvartė ir apdaužė pasukti negalintys vilkikų vairuotojai“, – rašė jis.
A.Cininas pasakojo ir pats matęs sunkvežimį su prakirstu baku, paskui kurį buvo matyti išbėgusių degalų takas, nusidriekęs per visą gatvę.
Teisėjui taip pat kilo klausimų, kam prie susiaurintos gatvės reikia tokių plačių šaligatvių ir kam tuomet reikalinga kelio Vilnius–Trakai rekonstrukcija, kurios metu planuojama kelią paplatinti iki keturių eismo juostų.
Savo ruožtu S.Nemeikaitė-Ivaniutina užtikrino, kad gatvių remontas atliekamas pagal Europos Sąjungos numatytus standartus, o istoriniame mieste norima skatinti lankytojus rinktis ne automobilį, bet kitas transporto priemones.
„Poreikį patogiai važiuoti dviračiais jaučia visi, tuo labiau kad Trakai yra istorinė vieta su puikia gamta ir daugybe lankytinų vietų, todėl judėjimas pėsčiomis ar dviračiu yra labai svarbu“, – sakė savivaldybės atstovė.
Ar siauresnė gatvė bus ir saugesnė?
Egidijus Skrodenis
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius
„Kelių ir gatvių plotis priklauso nuo leistino greičio. Esant leistinam greičiui 50 km/val. eismo juostos plotis gali svyruoti nuo 3,25 iki 3,5 metro. Kai leistinas greitis didesnis, vienos eismo juostos plotis gali būti iki 3,75 m.
Platesnės eismo juostos (o Trakuose viena eismo juosta buvo platesnė nei 4 m) nedidina pralaidumo, priešingai, skatina vairuotojus viršyti greitį arba važiuoti vienoje eismo juostoje dviem automobiliams greta.
Laidumą didina eismo juostų skaičius. Tačiau pagal esamą ir numatomą eismo srautą Trakuose daugiau eismo juostų tikrai nereikia. Vakarų Europoje plačių kelių ir gatvių niekas netiesia, o esamas siaurina pritaikant prie leistino greičio.
Visi įvažiavimai į Trakų žiedą įrengiami tokio pločio ir spindulio, kad užtenka standartinių matmenų transporto priemonėms pravažiuoti. Tačiau turime suprasti, kad patogios, aiškios ir, svarbiausia, saugios eismo sąlygos jame bus sudarytos tik užbaigus visus rekonstrukcijos darbus.
Šiuo metu vykstant darbams važiuojamosios dalys yra susiaurintos, todėl eismo dalyviams būtina laikytis visų atsargumo priemonių, tiek saugant savo transporto priemones, tiek objekte dirbančius žmones.
Vilnių su Trakais sujungti 4 eismo juostomis tikrai yra prasmės. Eismas tarp šių miestų labai intensyvus, žmonės kasdien keliauja į darbą ir iš jo, važiuoja pailsėti.
Tačiau ar taip pat svarbu tiesti keturių eismo juostų kelią per Trakus? Jos nuo Vilniaus bus nutiestos iki Trakų prieigų, kur bus įrengiama skirtingų lygių sankryža. Čia atsišakos du keliai: vienas į Trakus, kitas – į Trakų aplinkkelį.
Kaip rodo eismo srauto tyrimai, šiuo metu iš Vilniaus atvažiuojančių automobilių srautas pasiskirsto perpus: pusė jo lieka Trakuose, pusė vyksta toliau link Prienų ir Marijampolės.
Todėl visiškai logiška 4 eismo juostas tiesti iki skirtingų lygių sankryžos, kurioje transporto srautai skirtingomis kryptimis pasiskirstys tolygiai.“
