Sklandytojai keliauja ne vieni – žemėje juos lydės trijų „Nissan“ didesnio pravažumo automobilių kolona ir baikerių klubo „Roadhogs MC“ atstovai.
Skrydžio į Ukrainą idėja trijulei kilo prieš porą metų sėkmingai perskridus visas tris Baltijos šalis.
Tuomet draugai pagalvojo – kodėl gi nepabandyti nuskristi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, tuo pačiu pažymint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį?
Juolab kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija dar XV amžiuje siekė abejas jūras.
Oras ir komunikacija
Planuojama, kad „Sklandytuvais nuo jūros iki jūros: Lietuva–Ukraina“ pavadinta kelionė truks 5–6 dienas. Siekdami apsisaugoti nuo nenumatytų aplinkybių – prastų oro sąlygų, sklandytojai turi kelių dienų laiko rezervą.
Kaip pasakojo vienas iš idėjos autorių A. Šimoliūnas, jiems svarbu spėti praskristi, kol dangus giedras ir yra saulėta. O kartais dėl nepalankaus oro tenka daryti didelius lankstus ir sugaišti daug papildomo laiko.
„Svarbiausia yra susitarti su gamta. Specialiai kelionei nesiruošėme, sklandytuvai – standartiniai.
Kiekvieną dieną ore būsime po 5–6 valandas, tai yra vidutinis laikas, kiek galima sėdėti ankštame sklandytuve“, – prieš ilgiausią savo gyvenimo skrydį kalbėjo A. Šimoliūnas.
Komfortą kelionės metu pilotai pamiršta – sklandytuve apie tualetą ir netgi kojos pasikasymą nėra nė minties.
Kruopštus tokios kelionės planavimas taip pat yra būtinas.
Sklandytuvai gali sklęsti ore, tačiau negali pakilti patys, tad su kiekvieno aerodromo administratoriais reikia sutarti dėl pakilti padedančių lėktuvų ir jų pilotų buvimo numatytu laiku.
O jeigu oras tuo numatytu laiku bus per prastas pakilimui, būtinas atsarginis planas.
Speciali užduotis
Reikalavimai lydintiems automobiliams taip pat neeiliniai.
Jie turi užtikrinti pravažumą prastuose keliuose, turėti galingą variklį bei tempimo įrangą.
Kiekvienas automobilis gabens komandos narius, jų mantą, trauks tuščią sklandytuvo priekabą į Ukrainą, o atgal į Lietuvą – ir pačius sklandytuvus.
Skrydžio organizatorių komanda pasirinko tris keturiais ratais varomus „Nissan“ modelius – „Qashqai“ ir „Navara“ bei „Pathfinder“.
Aerodromų kilimo ir leidimosi takai dažnai nebūna asfaltuoti, o netikėtai prireikus nusileisti sunkiai pasiekiamoje vietoje komanda nori būti užtikrinta, kad nesklandumų važiuojant iki sklandytojo nekils.
Sklandytuvas – tarsi tankas
Vienas iš sklandytojų, S. Uždavinys, vaizdingai palygino sklandytuvą su tanku. Šios dvi nedaug panašumų turinčios transporto priemonės yra priskiriamos į vieną kategoriją, kai reikia tvarkyti jų įgabenimo į Ukrainą dokumentus.
„Mums padėjo Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ambasada Ukrainoje, daug kitų institucijų net ir iš Lenkijos.
Nors visi kelionės dokumentai sutvarkyti, niekada negali būti užtikrintas, kol nekirtai tokios šalies sienos“, – palygino sklandytojas.
S. Uždavinys pirmą kartą aerodrome apsilankė tik prieš 6 metus ir per tą laiką sukaupė didesnę nei pusės tūkstančio valandų skrydžių patirtį.
Ukrainoje trijų skrydžio mėgėjų laukia ir daugiau iššūkių.
Čia prasidės kalnai, šlaitai, kitokios oro srovės – sklandytojai turi į šiuos kintamuosius atsižvelgti, kadangi Lietuvoje su jais nesusiduriama.
Vis tik, kaip pažymėjo I. Bitinaitis, sunkiausia dalis – pakilimas, nes pajūryje oras sunkiau prognozuojamas.
Pirmąją dieną keliautojai turėtų atsidurti Balstogėje, antrąją – Liubline ir t.t., kol pasieks prie Odesos esantį autodromą. Iš ten į Lietuvą sklandytojai grįš kartu su palaikymo komandos automobiliais.
