Rokiškio rajone gyvenantis V.Šleikus ėmė intensyviai domėtis, kodėl po stiprių smūgių, vertimosi neišsiskleidė nė viena naujo automobilio saugos oro pagalvė, ieško atsakymų ir į daugybę kitų skaudžių klausimų.
Stokholmo atstovybėje tėvas norėjo sužinoti visureigio istoriją – pavyzdžiui, kada tiksliai pagamintas, kada pristatytas į Lietuvą. Tačiau informacijos jam niekas nesuteikė.
Švedai nieko nematė?
„Visoje Europos Sąjungoje galioja ta pati garantija.
Kai pirkau „Toyota C-HR“ Panevėžio autosalone „Auresa“, mane patikino, kad sugedus automobiliui apie jį visą informaciją galėsiu gauti bet kurioje ES atstovybėje, nes duomenų bazė yra bendra“, – stebėjosi V.Šleikus.
Švedijos atstovybėje vyras išgirdo: iš kėbulo numerio matome tik tiek, kad jūsų automobilis egzistuoja, bet duomenų bazėje net nenurodyta, kada jis pagamintas ir kurioje šalyje registruotas.
V.Šleikus iš švedų dar sužinojo, kad pagal kėbulo numeraciją tokie modeliai gaminami nuo 2016 metų iki šiol.
Statybininku Švedijoje dirbantis, dvi įmones šioje šalyje ir Lietuvoje turintis V.Šleikus į Stokholmo atstovybę atvyko, patartas savo kliento, kuris daug metų dirbo „Toyota“ centre, esančiame šios šalies Treleborgo mieste.
Klientas susisiekė su buvusiais kolegomis Treleborge ir šie nurodė, kad reikia su automobilio techniniu pasu vykti į centrinę „Toyota“ būstinę Stokholme.
„Nuvažiavau, bet nieko nepešiau“, – nelinksmai ištarė tiesos ieškantis tėvas.
Stokholmo atstovybės darbuotojai nustebę pažvelgė į „Toyota C-HR“ sertifikatą, išduotą V.Šleikui Panevėžyje, ir pareiškė tokį dokumentą matantys pirmą kartą.
Informacija – tik teismui
V.Šleikus bandė išaiškinti faktus apie „Toyota C-HR“ ir šio gamintojo atstovybėje Panevėžyje. Tačiau, pasak vyro, niekas nesileido į kalbas.
„Auresoje“ teiravausi ir apie kitą savo automobilį, „Toyota Auris“, kurį apynaujį iš šio salono pirkau prieš metus. Norėjau gauti šios mašinos sertifikatą, sužinoti iš dokumentų, iš kur jis atvežtas.
Tačiau man buvo atsakyta, kad visa informacija bus pateikta tik pareikalavus teismui“, – prisiminė V.Šleikus.
Merginos tėvas tvirtino sužinojęs, kad „Toyota C-HR“ renkami Turkijoje. Pasak jo, šioje šalyje pagamintas ir automobilis, kurį jis liepą už 25 tūkst. eurų įsigijo iš „Auresos“.
„Jokių komentarų neteiksiu“, – portalui lrytas.lt ketvirtadienį pareiškė „Auresos“ generalinis direktorius Marius Goštautas.
Budėjo saugos tarnyba
Po avarijos dingo vienas visureigio „Toyota C-HR“ raktas – V.Šleikus nežino, ar jis liko automobilyje, o gal jam besiveriančiant nuskriejo į upelį.
Nors automobilio nuolaužos šiuo metu laikomos policijos saugomoje aikštelėje Kupiškyje, teisėsaugos pareigūnai negalėjo garantuoti V.Šleikutės artimiesiems, kad nebus bandoma slapta į jį įsigauti ir sunaikinti įkalčių.
Lrytas.lt anksčiau jau aprašė atvejį, kai mėginta naikinti įkalčius Kaune saugotame „Mercedes-Benz“, kurį vairuodamas kelių chuliganas Arūnas Stiklioraitis vieną žmogų užmušė, o kitą sunkiai sužeidė.
Nerimaudamas dėl galimų įsibrovimų, V.Šleikus pasamdė saugos tarnybą. Ji iki rugpjūčio 30-ąją vykusios pirminės ekspertizės sergėjo visureigį „Toyota“ iš aikštelės išorės.
Pasak V.Šleikaus, pirminės ekspertizės metu išaiškėjo, kad bent jau užuolaidinės saugos oro pagalvės visureigyje buvo, tačiau kodėl neišsiskleidė, iki šiol neaišku.
Mašiną tirs švedai ir lietuviai?
Šiuo metu vis dar atliekama visureigio techninė ekspertizė.
Apie ikiteisminio tyrimo eigą žuvusios merginos šeima pastaruoju metu iš teisėsaugos negauna jokios informacijos.
Nukentėjusiąja byloje kol kas pripažinta tik V.Šleikutės motina – pareigūnai atsisakė tokį patį statusą suteikti ir tėvui.
V.Šleikus ketina užsakyti nepriklausomą ekspertizę, kurią atliktų jungtinės Lietuvos ir užsienio specialistų pajėgos.
Vyras jau kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkus. Jie veikiausiai atliks tyrimą kartu su kolegomis iš Švedijos aukštųjų mokyklų, šios šalies automobilių ekspertais.
Tragiška avarija įvyko į kelią išbėgus stirnai. V.Šleikus vairavo blaivus, tvirtino greičio neviršijęs.
Mergina mirė vežama į Panevėžio ligoninę.
