Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis paaiškino, kad Savanorių prospekte netoli Kristaus Prisikėlimo bažnyčios buvo klojamos trinkelės, skirtos žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių.
Tai – tęstiniai Savanorių prospekto šaligatvio bei dviračių tako įrengimo darbai.
„Pagal statybos techninį reglamentą dedamos plytelės silpnaregiams ir neregiams – tai vadinamoji vedimo sistema“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Pritaiko neįgaliems žmonėms
Pasak A.Pakalniškio, tai daroma vykdant visus naujus projektus – naujai tiesiamuose ar remontuojamuose šaligatvių ruožuose.
„Visi atnaujinami, remontuojami, rekonstruojami šaligatviai turi būti pritaikyti neįgaliems žmonėms. Net senuose šaligatviuose nuleidžiami bortai.
Miestas vis geriau pritaikomas negalią turintiems žmonėms“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Naujausi šaligatviai, pritaikyti neįgaliesiems, – Savanorių prospekte, Partizanų gatvėje.
Priemonė išties veiksminga
Pagal galiojančius teisės aktus šaligatviuose įrengiama vedimo sistema.
Pėsčiųjų takuose prieš lygio ar krypties pokyčius ir susikirtimo su gatvių važiuojamąja dalimi bei kitomis kliūtimis vietose turi būti įrengti įspėjamieji paviršiai.
Lygiagrečios juostelės skirtos judėjimo krypčiai ar krypties pokyčiui pažymėti, o apvalūs kauburėliai skirti įspėti apie priekyje esančius aukščio pokyčius – laiptus arba nuožulnas.
Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos atstovas Kauno apskrityje Artūras Romualdas Zumoras patvirtino, kad tai išties veiksminga priemonė ir jis jau girdėjo nemažai teigiamų atsiliepimų.
Tokie pat sprendimai taikomi ir kitose Europos šalyse.
Buvo padaryta ir klaidų
„Galbūt kai kam atrodo, kad toks žymėjimas darko aplinką, tačiau jis neįgaliesiems labai reikalingas“, – įsitikinęs A.R.Zumoras. Pasak jo, regėjimo ir judėjimo negalią turintiems žmonėms pagalba ypač svarbi.
Kaunietis neabejojo, kad tokie žymėjimai naudingi ir garbaus amžiaus senjorams ar išsiblaškiusiems studentams – jie taip pat kojomis pajunta pasikeitusią dangą.
„Žymėjimo tinklas galėtų būti ir platesnis, tačiau norai turi atitikti galimybes, o Kaune situacija šioje srityje nėra prasta“, – svarstė A.R.Zumoras.
Pasak jo, kai kuriose miesto vietose buvo padaryta klaidų, paskubėta pradėti darbus neįvertinus neįgaliųjų nuomonės – tai susiję su projektavimo ypatumais.
