Žiemą Sibiro glūdumoje esančiame kaime -50 ar net -60 laipsnių temperatūra – normalus reiškinys. Būna, šąla dar labiau.
Per 1000 kilometrų nuo didesnių miestų nutolęs Oimiakonas pripažintas šalčiausia apgyvendinta vieta žemėje. Nuotykių ieškotojas Karolis Mieliauskas vasario mėnesį, per pačius didžiausius speigus žada ten nuvykti motociklu.
Per užšalusį kaulų kelią
Motociklininkai įpratę sezoną baigti vos tik paspaudžia šaltukas ir iš dangaus iškrenta pirmosios snaigės. Vilnietis K. Mieliauskas šiuo metu laukia pirmųjų tikrų šalnų, kad galėtų ruoštis didžiajai kelionei.
Gruodžio 13 dieną, ketvirtadienį motociklininkas pristatė žiemai paruoštą savo kasdienį „Yamaha XT660Z Tenerre“ motociklą, su kuriuo keliaus iš Jaktusko miesto Rusijoje į šalčiausia apgyvendinta vieta žemėje pripažintą Oimiakono kaimą Sibiro gūdumoje.
Tai 1000 kilometrų kelionė vadinamuoju kaulų keliu pačiu atšiauriausiu metų laiku.
Nuotykių ieškotojas sako, kad starto metu termometras turėtų rodyti apie -40 laipsnių temperatūrą, o finiše stulpelis gali nukristi ir žemiau nei 60 laipsnių šalčio ribos.
1920 metais čia buvo užfiksuota žemiausia temperatūra apgyvendintoje vietoje: -71,2 laipsnio pagal Celsijų.
„Į Oimiakoną veda vienintelis 1000 kilometrų ilgio kaulų kelias iš Jakutsko. Jis taip vadinamas dėl to, kad stiprinti kelio pagrindui naudoti jį stačiusių tremtinių palaikai.
Jis kerta kalnus ir neužšąlančias upes. Aplink labai nedaug civilizacijos, gyventojai vienas nuo kito nutolę šimtus kilometrų.
Tose vietovėse mobilaus ryšio padengimas minimalus“, – penkių dienų maršrutą trumpai apibūdino K. Mieliauskas.
Automobiliai Sibire turi dvigubus stiklus, taip pat jie nėra gesinami, mat esant tokiam šalčiui sunkiai užsikuria net benzinu varomi varikliai.
Apie motociklus vietiniai gyventojai nė negalvoja, mat spaudžiant tokiam speigui net metalas pradeda trūkinėti.
Technikai tai bus didelis iššūkis, K. Mieliausko „Yamaha“ motociklas buvo specialiai pritaikytas milžiniškiems šalčiams: sumontuotos žieminės, dygliuotos padangos, uždengta aušinimo sistema, nuo šalčio apsaugoti kiti mechaniniai agregatai ir be abejo, sumontuotos šildomos vairo rankenėlės.
Vis tik motociklininkui tai bus gerokai didesnis iššūkis.
Didžiausias iššūkis – psichologinis
„Turiu sugalvoti, kaip apsirengti, kad būtų ne tik šilta, bet ir saugu. Kalbant apie drabužius motociklininkams, apranga, pritaikyta tokioms temperatūroms tiesiog neegzistuoja, todėl teks važiuoti apsirengus Suomijos muitininkams sukurtais žieminiais drabužiais.
O jei su jais bus per šalta – savo aprangą paskolino žymus Lietuvos alpinistas Tadas Jeršovas.
Ji skirta kopti į aukščiausias Pasaulio viršukalnes, tad jei su tais rūbais galima jaustis gana komfortiškai ant Everesto, tikiuosi, bus gana patogu ir ant motociklo sėdėti esant blogiausios oro sąlygoms“, – kalbėjo K. Mieliauskas.
Jis pridūrė, kad kitas iššūkis, kuris ir paskatino leistis į šią kelionę – psichologija.
„Labai įdomu stebėti savo proto veiklą vienoje ar kitoje situacijoje. Pavyzdžiui, kaip aš elgsiuosi matydamas, kad termometro rodyklė nukrito žemiau 50 laipsnių ribos.
Mėgstu užsibrėžti sunkiai įgyvendinamus tikslus ir jų siekti net tada, kai smegenys, protas, savisaugos instinktai siūlo apsigręžti ir judėti atgal“, – savo iššūkį aiškino K. Mieliauskas.
Ne pirmas pasivažinėjimas šaltyje
Nuotykių ieškotojas ir įkvepiantis pasakotojas sako, kad motociklas jam tėra priemonė padedanti įveikti save.
Taip pat tai nėra jo pirmoji kelionė šaltyje. Prieš dvejus metus K. Mieliauskas tuo pačiu „Yamaha“ motociklu išilgai pravažiavo užšalusį giliausią pasaulyje Baikalo ežerą.
Važiavo vienas, neturėdamas jokios stovyklavimo įrangos, elektra šildomų drabužių ar palydovinio telefono. Per savaitę ledu įveikė per 800 kilometrų.
„Stovėdamas prie ledo properšos 15 kilometrų nuo kranto ir matydamas atvirą vandenį bei žinodamas, kad ežero gylis po ta properša kone pusantro kilometro krausčiausi iš proto.
Smegenys sakė, kad verta atsitraukti ir grįžti atgal, tačiau aš buvau užsibrėžęs tikslą ir turėjau sugalvoti, kaip pervažiuoti tą properšą.
Teisingi sprendimai gali būti priimami ignoruojant proto triukšmą, bet išlaikant saugumą. Man patinka savistaba ir išeiti už komforto zonos. Smalsumas veda naujų potyrių link“, – dėstė K. Mieliauskas.
Daug sudėtingų kelionių įveikęs motociklininkas anksčiau visada keliavo vienas.
Tačiau naujas iššūkis bus ne tik pats didžiausias, bet ir pavojingiausias, todėl iš paskos lydinčiame automobilyje važiuos technikas, kuris galės pasirūpinti technika.
Taip pat – fotografas ir operatorius, kurie įamžins visą kelionę.
