15 didžiausių laivų teršia kaip visi pasaulio lengvieji automobiliai? Tiesa – kitur

Pasaulis visomis išgalėmis stengiasi sumažinti kenksmingas emisijas, tačiau dažnai tai atsiliepia paprastiems vairuotojams.

Vis tik didžiausi teršėjai transporto sektoriuje - automobiliai, nes jų tiesiog gerokai daugiau.<br>AFP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Vis tik didžiausi teršėjai transporto sektoriuje - automobiliai, nes jų tiesiog gerokai daugiau.<br>AFP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Vis tik didžiausi teršėjai transporto sektoriuje - automobiliai, nes jų tiesiog gerokai daugiau.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Vis tik didžiausi teršėjai transporto sektoriuje - automobiliai, nes jų tiesiog gerokai daugiau.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Vis tik didžiausi teršėjai transporto sektoriuje - automobiliai, nes jų tiesiog gerokai daugiau.<br>V.Ščiavinskas
Vis tik didžiausi teršėjai transporto sektoriuje - automobiliai, nes jų tiesiog gerokai daugiau.<br>V.Ščiavinskas
Vis tik didžiausi teršėjai transporto sektoriuje - automobiliai, nes jų tiesiog gerokai daugiau.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Vis tik didžiausi teršėjai transporto sektoriuje - automobiliai, nes jų tiesiog gerokai daugiau.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 30, 2018, 12:07 PM, atnaujinta Dec 30, 2018, 12:08 PM

Su dyzeliniu automobiliu greitai bus sunku patekti į kai kurių miestų centrus, o diskusijose nuolatos minimi didesni mokesčiai taršioms mašinoms. 

Besipriešinantys šiems pokyčiams kaip kontrargumentą dažnai pateikia faktą, kad automobilių emisijų mažinimas pasauliui nepadės – esą laivai teršia labiau. Ar tai tiesa?

Degina tikrą bjaurastį

Laivai turi milžiniškus dyzelinius variklius, yra sunkūs, plaukioja po visą pasaulį ir dar degina net ne dyzeliną, o mazutą. 

Gerai pažvelgę į jūroje plaukiančius didžiuosius laivus gerai pamatysite tirštą išmetamųjų dujų stulpą. Savaime aišku, kad jie nėra labai ekologiški ir draugiški aplinkai.

Didieji laivai turi dyzelinius variklius, tačiau degina mazutą. Tai kuras, kuris lieka tarsi nuosėdos rafinuojant benziną, dyzeliną ir kitus naftos produktus. 

Galima sakyti, kad tai yra degalų gamybos atliekos. Mazutas dega nelabai švariai, o blogiausia tai, kad laivai išmeta daug sieros oksidų, kurie sukelia sveikatos problemas ir rūgštų lietų. 

Pagal sieros oksidų išmetimą laivai yra didžiausi teršėjai visame transporto sektoriuje.

Be itin žalingo sieros oksido yra ir labai didelė azoto oksidų koncentracija. Azoto oksidai yra laikomi vėžio sukėlėjais, o laivai jų išmeta labai daug. 

Galiausiai, tuose dūmuose yra ir šiltnamio efektą skatinančių dujų, daugiausia anglies dvideginio. Mišinys tikrai nemalonus ir jis skleidžiamas visame pasaulyje nuolat. 

Tai gal tikrai automobiliai aplinkosaugininkų taikiniu tapo be reikalo? Gal pokyčiai laivyboje duotų ženklesnių rezultatų?

Apgaulingas įspūdis

Sieros oksidai yra labai žalingi ir automobiliai jų neišmeta arba išmeta labai nedaug. 

Visgi, jei pažvelgsime tik į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, laivyba yra atsakinga tik už 3,5–4 proc. to ką išmeta pasaulis. 

Net ir pažvelgus vien į transporto sektorių, laivybos tarša nėra didžiausia.

Automobilių išmetamosios dujos sudaro 40 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių emisijų, dar 34 proc. priklauso sunkvežimiams. 

Laivai ir lėktuvai pasidalina po 11 proc. Kaip taip gali būti?

Žinoma, kiekvienas laivas išmeta labai daug labai žalingų dujų. Tačiau vienas laivas gabena tūkstančius konteinerių. Pasiekę krantą šie konteineriai dažnai patenka ant sunkvežimių platformų – po vieną konteinerį vienam sunkvežimiui. 

Pagal išmetamąsias dujas vienai krovinio tonai laivybos pramonė yra net labai ekologiška.

Atkleidžia skaičiavimai

Kaip pavyzdį paimkime vieną automobilių laivą, plaukiantį iš Honkongo į Los Andželą. Atstumas – maždaug 11726 kilometrai. 

Su 8000 automobilių krovinių skyriuje šis laivas visos kelionės metu sudegins 510 tonų degalų. Tai – labai mažai. 

Jei šie automobiliai patys įveiktų šį atstumą, kiekvienas iš jų sudegins po maždaug 936 litrus degalų, skaičiuojant, kad 100 kilometrų reikia 8 litrų.

Visi kartu jie sudegins beveik 7,5 milijonus litrų degalų.

Tačiau laivų tarša išlieka aktuali problema. Sieros oksidus įmanoma pašalinti iš degalų, tačiau tokie jis bus gerokai brangesni. 

Todėl ieškoma ir kitų būdų sumažinti emisijas – aptakesnio korpuso dizaino, geresnių variklių, efektyvesnių transporto grandinių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.