„Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiprašo už laikinus nepatogumus“, – tokį tradicinį sakinį suraitė kelininkai, pranešę apie kovą prasidėjusį kelio Vilnius–Utena atkarpos remontą.
Tik užmiršo paminėti, kad tie laikini nepatogumai tęsis iki rudens.
Ši kelio atkarpa itin judri: aplink sostinę gyvenantys žmonės važiuoja namo iš darbo, vyksta į sodybas vaizdingose vietovėse.
Tad kelininkai iš karto numatė, kad darbų vietoje susidarys transporto spūstys, ir pasiūlė iš anksto planuoti ilgesnį kelionės laiką. Tik ar viską jie padarė?
Nenubraižė pėsčiųjų perėjų
Atsiradusioje 7,73 kilometro judrioje apylankoje ties sankryža sausais orais nenugula dulkių debesys.
Mat akivaizdu, kad sankryža per siaura, ypač sunkiasvoriam transportui.
Sunkvežimių, o ir lengvųjų automobilių vairuotojams, kad prasilenktų, nori nenori tenka sukti į žvyruotą kelkraštį ir ratais sukelti dulkes.
„Nuo dulkių labiausiai kenčia vienos sodybos šeimininkai, – mostelėjo ranka į namą Vigilija. – Bet yra kita, didesnė, bėda. Transporto dabar tiek daug, kad išlipus iš autobuso tenka 5 ir daugiau minučių laukti, kol galėsi perbėgti kelią.
Niekas nepasirūpino nubraižyti bent kelių perėjų „zebrus“, įrengti daugiau kelio ženklų, kad vairuotojai būtų atsargesni.“
Šis kelias, vedantis į Molėtų plentą, iki rekonstrukcijos nebuvo judrus, tad ir pėsčiųjų saugumu buvo nelabai rūpinamasi.
Vigilijos žodžiais, gerai bent tiek, kad kelininkai darbus pradėjo bent dienoms ilgėjant, o ne rudenį ar žiemą. Bet ir dabar, jos nuomone, avarijų išvengti nepavyks.
„Lekia kaip išprotėję, nors kelias siauras, mašinų daug.
Be to, aplink kelią daug gyvenviečių, kelkraščiais vaikšto žmonės“, – piktinosi neatsargiais vairuotojais moteris.
Kelininkai niekur neskuba
Valentiną piktina ne tik dulkės ir suintensyvėję transporto srautai. Jos darbo vieta yra kaip tik ties uždaryta kelio Vilnius–Utena atkarpa.
„Į darbą mikroautobusu dar nuveža, o namo tenka ratais grįžti maršrutiniais autobusais.
Gaila, kad tuos nepatogumus teks kentėti iki rudens“, – skundėsi moteris.
Jelenos Baniukevič žodžiais, dabar netoli apylankos gyvenantiems žmonėms – tik nepatogumų pradžia: „Kas čia bus vasarą, kai iš Vilniaus pradės važiuoti link sodybų ir ežerų? Baisu pagalvoti.“
Moteris negalėjo suprasti, kodėl kelininkai negalėjo nutiesti dviejų juostų atkarpos, kuria galėtų riedėti automobiliai, o paskui imtis rekonstruoti senąją kelio dalį, ją taip pat paverčiant dviejų juostų.
O kelininkai dar ir neskuba.
Antradienį kelios minutės po 17 valandos prie rekonstruojamos atkarpos buvo galima sutikti kelis darbininkus ryškiaspalviais kombinezonais. Jie kažką matavo.
Kelininkų technika jau išrikiuota laukė rytojaus.
Sulaukia daugiau pirkėjų
Vienintelė, kuri nesiskundė atsiradusiais pokyčiais, – Šaltoniškių kaimo, per kurį driekiasi apylanka, parduotuvės pardavėja Ania Didiukevič.
Ji pastebėjo, kad jau trys savaitės smarkiai padaugėjo pirkėjų.
Ypač daug jų parduotuvę užgriūva pavakarę.
„Jeigu užsuko vandens butelio, nusipirks ir mėsos“, – šypsojosi Šaltoniškių prekybininkė.
Kartais pirkėjų būna tiek daug, kad jų automobiliams neužtenka vietos aikštelėje prie parduotuvės.
Anot A.Didiukevič, dar daugiau jų bus atėjus vasarai, nes aplink Šaltoniškes yra kelios sodininkų bendrijos.
Bus įrengtos keturios eismo juostos, viadukas ir požeminė perėja
Kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos darbai buvo keletą metų atidedami. Jie pagaliau prasidėjo kovą.
Pirmajame etape bus rekonstruota 4,2 kilometro ilgio atkarpa nuo 16-ojo kilometro, kur baigiasi keturių juostų kelias, iki 21-ajame kilometre esančios sankryžos į Nemenčinę. Magistralė bus platinama nuo 2 iki 4 eismo juostų.
Dėl darbų kelyje eismas kreipiamas apylanka krašto keliais Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai ir Vievis–Maišiagala–Nemenčinė.
Rekonstrukcijos darbai pratęsė jau anksčiau šioje magistralėje prieš dešimtmetį vykusius kelio platinimo darbus.
Rekonstruojant šį ruožą kelias bus sustiprintas ir išplatintas nuo dviejų iki keturių eismo juostų, dabartinę nekokybišką cementbetonio dangą pakeis asfaltuota kelio danga.
Eismo saugai gerinti kelyje nebeliks posūkių į kairę ir apsisukimų per skiriamąją juostą – šiam tikslui numatoma įrengti dvi skirtingų lygių sankryžas, nutiesti jungiamuosius kelius.
Pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui bus pastatytas viadukas, įrengta požeminė pėsčiųjų perėja, šalia kelio planuojama nutiesti 4,4 kilometro pėsčiųjų ir dviračių taką.
Be to, atnaujintoje atkarpoje bus įrengtas kelio apšvietimas, apsauginiai atitvarai, triukšmą slopinanti sienelė, tinklo tvoros nuo laukinių žvėrių.
„Magistralė Vilnius–Utena – vienas problemiškiausių Lietuvos kelių.
Tai bene vienintelis kelias su cementbetonio danga, kurios priežiūra ir remontas yra itin brangūs, o daugelyje vietų atsirandančios deformacijos, įtrūkiai, plyšiai ir nelygumai kelia pavojų eismo saugai.
Atliekant rekonstrukciją bus panaudotos inžinerinės priemonės eismo saugai bei transporto srautų pralaidumui užtikrinti“, – kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Vitalijus Andrejevas.
