Nors asmeninių elektromobilių Lietuvoje sparčiai daugėja, tačiau šiuo metu elektra tik po truputį skinasi kelią į komercinio transporto erdvę.
Palaipsniui tobulėja elektra varomi automobiliai, atsiranda vis daugiau infrastruktūros, bet kol kas daugiau keliaujantieji vis dar renkasi vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones.
Vis tik yra viena transporto sritis, kur visi elektrifikacijos klausimai jau yra išspręsti. Tai – viešasis transportas.
Elektrifikacija jau išvystyta
Ženevoje (Šveicarija) jau važinėja elektriniai autobusai, kurie stotelėse įsikrauna vos per 15 sekundžių.
Tarptautinio elektrotechnikos koncerno ABB sukurta itin greito įkrovimo sistema ten autobusus krauna jau metus, o šie be jokių problemų ir serviso per tą laiką įveikė daugiau nei pusę milijono kilometrų.
Netrukus tokią švarią ir greitą sistemą naudos ir Prancūzijos Nanto miesto viešojo transporto parkas.
Elektriniai miesto autobusai daugiausia važinėja Olandijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos didmiesčių gatvėmis.
Užsakymų skaičiai tik didėja, nes kaip sako patys autobusų gamintojai, šioje srityje visi techniniai klausimai jau išspręsti.
„Pirmasis susidomėjusių klientų klausimas dažniausiai būna apie tai, kiek nuvažiuoja elektriniai autobusai? Mes atsakome kitu klausimu: o kiek reikia?
Automobiliuose tai labai svarbu, nes ryte nežinai, kaip toli tau gali tekti važiuoti, ar tik mieste, ar galbūt toliau. Su jais dar yra daug problemų.
Ir nori visada nukakti nuo taško A į tašką B ir pakrauti bateriją labai greitai.
Su autobusais neturime tokios problemos, nes jie važinėja mieste nustatytais maršrutais. Žinome, kaip dažnai važinėja, kokiu laiku, kiek kilometrų, žinome, kokios pertraukos būna ir kada.
Taip mes galime labai lengvai apskaičiuoti, kokio dydžio baterijos reikia, kokios infrastruktūros reikia“, – aiškino vieno didžiausių miesto autobusų gamintojų Europoje „Solaris“ komunikacijos vadovas Mateušas Figaszevskis.
Infrastruktūra – pagal poreikį
Lygiai tokia pati situacija ir su infrastruktūra. Europos miestams krovimo sprendimų gamintojai siūlo bent kelis skirtingus variantus.
„Iš viso yra trys pasirinkimai. Pirmasis – tai 150 kW momentinės galios kištukinis lizdas, kuris gali stovėti autobusų parke. Taip galima krauti baterijas pertraukų metu.
Priklausomai nuo baterijos dydžio, ją pilnai būtų galima įkrauti per 1–6 valandas“, – įkrovimų sprendimus pristatinėti pradėjo ABB pardavimų specialistas Paulius Gužys.
Antrasis būdas – pantografas, galintis atiduoti nuo 150 iki 600 kW momentinę srovę. Jis gali stovėti autobuso maršruto galuose ir įkrauti autobusą per 3–6 minutes kol vairuotojas ilsisi ar kol jie keičiasi.
Pats moderniausias būdas – kroviklis, kurio technologija paremta superkondensatoriais.
Jo įkrovimo galia – 600 kW ir autobusas įkraunamas stotelėse. Gali būti kiekvienoje, ar kas antroje. Toks įkrovimas užtrunka greičiau, nei kad keleiviai spėja įlipti – vos per 15 sekundžių.
Autobusų gamintojai užsakovams gali pagaminti tiek kilometrų nuvažiuojančią transporto priemonę, kiek reikia tam tikram maršrutui.
Juk transporto priemonė didelė, baterijas sutalpinti lengva.
Infrastruktūros gamintojai taip pat siūlo efektyvius įkrovimo sprendimus, o elektriniai autobusai Europoje vejasi vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones.
Nors nuo 2017–ųjų elektrinių autobusų užsakymų skaičius Europoje išaugo nuo 400 iki daugiau nei 1000, ne visi miestai dar eina švaraus transporto link.
Vilniaus savivaldybė per paskutinius metus savo autobusų parką atnaujino net 242 autobusais. Ir visi jie buvo dyzeliniai. Didžiausia ir bene vienintelė elektrinio autobuso problema – jo kaina.
Plėtrą stabdo kaina
„Taip, elektriniai autobusai dvigubai brangesni už dyzelinius. Jeigu mūsų 12 metrų ilgio autobusas kainuoja apie 200–250 tūkst. eurų, tai toks pats, tik elektrinis kainuos pusę milijono“, – apie kainas prasitarė M. Figaszevskis.
Be to, autobusų parkai nuo seno turi dyzelino degalų kolonėles, o įrengti visiškai naują elektros infrastruktūra kainuoja taip pat didelius pinigus, kuriuos sau gali leisti tik turtingi miestai.
Vis tik autobusų gamintojai priduria, kad elektrinių autobusų eksploatacijos kaštai 3–5 kartus pigesni.
Jiems reikia mažiau remonto, retesnių aptarnavimų – tai patikimesnė technika.
„Kai technologijos tobulėja, kuo daugiau jų pagaminama, tuo pigesnės jos tampa.
Juk dar praėjusiais metais buvo prognozuojama, kad kompaktiško elektromobilio kaina susilygins su analogišku vidaus degimo varikliu varomu automobiliu 2025 metais.
Šiandien prognozė jau pasikeitė ir kalbama apie 2022 metus. Technologijos vejasi ekonominę naudą.
Galiausiai – atsiranda valstybinių institucijų reikalavimai riboti transporto taršą“, – sako P. Gužys.
Jis užsiminė, kad ir Lietuva nesnaudžia: jau skelbiami pirmieji konkursai, rengiami pirmieji projektai. Ir kuo toliau – tuo jų tik daugėja.
Tačiau kada mieste važinėsime švariais elektriniais autobusais kaip šveicarai, prognozuoti dar sunku.
