Incidentas įvyko birželio 16 dieną, kai vairuodamas savo įmonei priklausantį „Audi A6“ V.Zareckis važiavo sostinės Tūkstantmečio gatve link Lazdynų.
Kai atsidūrė po viaduku, esančiu šalia „Porsche“ salono, iš po pravažiuojančio automobilio ratų pakilęs akmuo trenkė tiesiai į mašinos šoną.
Buvo apgadintos kairės pusės galinės durys – liko gilus įlenkimas.
V.Zareckis pasakojo, kad po stipraus smūgio iškart sustojo. Pamatė, kad ant prastos būklės kelio mėtosi ir daugiau akmenų.
Iškvietė policiją, tačiau pareigūnai tik užfiksavo įvykį ir nufotografavo automobilį.
Verslininkas taip pat informavo „Grindą“ dėl nesutvarkyto kelio.
Kaltininkas – nenustatytas
Tuomet jau prasidėjo problemos, nes paaiškėjo, kad nesąlyginė išskaita, vadinamoji franšizė, nebus kompensuojama, nes nenustatytas kaltininkas.
V.Zareckis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau jos specialistai tik konstatavo, kad automobilis yra didesnio pavojaus priemonė, ir patarė kreiptis į kelius prižiūrinčią „Grindą“.
„Jie taip pat atsakė, kad šiuo atveju niekuo dėti. O dabar toje pačioje vietoje, kur aš gavau akmenį, yra duobė.
Aiškiai matyti, kad kelio danga, švelniai tariant, nelabai prižiūrima“, – konstatavo vilnietis.
Durelių remontas kainavo net 1234 eurus. Kasko draudimas padengė didžiąją dalį šios sumos, tačiau ne franšizę ir PVM.
V.Zareckis svarstė, kad galbūt „Grinda“ nemoka 120 eurų bijodama, kad informaciją sužinos draudikai ir bandys iš jų išieškoti visą žalos sumą.
Verslininko manymu, kaltininkas šiuo atveju aiškus – tai kelią prižiūrėti turėjusi bendrovė.
Anot vyro, kai akmenys mėtosi ant važiuojamosios dalies, juos į orą gali pakelti bet kuris pravažiuojantis automobilis.
Aplinkybių niekas netiria
V.Zareckis stebėjosi, kad iki šiol kelio danga tame ruože nesutvarkyta.
„Grindos“ juridinio skyriaus specialistai, jo teigimu, telefonu darbo metu yra nepasiekiami.
„Toks jų požiūris į darbą ir rūpesčių perkėlimas ant mūsų pečių – netoleruotinas. Kelias turi būti prižiūrėtas ir mes neieškome priekabių lygioje vietoje“, – kalbėjo jis.
Verslininkas pažymėjo, kad policijai nesigilinant į detales draudikai taip pat negali nustatyti aplinkybių.
Anot jo, viską išsiaiškinti paliekama pačiam vairuotojui, nors tai neturėtų būti jo darbas.
„Grinda“ atsakydama V.Zareckiui dėl žalos atlyginimo pabrėžė, kad policijos pateiktoje pažymoje ir nuotraukose nėra konstatuota, jog automobilio apgadinimai atsirado būtent dėl blogai prižiūrėto kelio.
Verslininkui skirtame rašte taip pat išdėstyta, kad net jei konkrečiu momentu gatvėje buvo defektų, dėl to bendrovė nėra atsakinga.
„Negalima objektyviai nustatyti, ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, kad bendrovė iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą ir tokius trūkumus nedelsdama (iki atsirandant žalai) pašalintų“, – aiškino kelininkai.
Nepateikė svarių įrodymų
„Grinda“ tikino, kad pagal visas įmanomas išgales vykdo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus ir šalinti kelio defektus.
Atsakyme išdėstyta, kad nevertinant išorės aplinkybių, paties vairuotojo veiksmų ir jam keliamų Kelių eismo taisyklėse įtvirtintų didelio apdairumo bei rūpestingumo reikalavimų vien netvarkingas kelias negali būti aplinkybė, pagal kurią bendrovei būtų taikoma atsakomybė.
„Nepateikus jokių kitų neteisėtų veiksmų įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytą žalą privalo atlyginti bendrovė“, – tokia yra prašymo atlyginti žalą išvada.
Toliau buvo punktas, bylojantis, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai.
„Grindos“ juristų vertinimu, nukentėjusiojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu neapdairiai ir neatsakingai vairuojant transporto priemonę, kuri didesnio pavojaus šaltinis.
Viršijo greitį ir buvo neatidus
Be to, esą iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar toje kelio atkarpoje nebuvo viršytas greitis.
„Šios aplinkynės nėra niekur užfiksuotos ir nėra aiškios, o jų įrodymo pareiga atitenka būtent Jums, ir kol nepateikėte įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes dėl vairuotojams keliamų atidumo bei pasirinkto saugaus greičio, bendrovės atsakomybė negali kilti“, – dėstoma bendrovės atsakyme.
Sprendžiant iš šios formuluotės, kelininkai situaciją versija taip, kad vairuotojas buvo neatidus ir viršijo greitį, kol neįrodo priešingai.
„Grindos“ atsakyme toks argumentas pateikiamas ne vieną kartą.
„Atsižvelgiant į tai, kad pats valdytojas elgėsi neatidžiai, nerūpestingai – pažeisdamas nustatytas kelių eismo dalyvio pareigas, jis patyrė žalos“, – taip skambėjo viena iš šio teiginio versijų.
Dar vienas kelininkų koziris – esą neužfiksavo daugiau atvejų, kad dar kas nors būtų apgadinęs transporto priemones analogiškoje situacijoje.
Pateikė panašų atsakymą
Panašus pamokslas, sudarantis įspūdį, kad V.Zareckis kalčiausias dėl to, kas nutiko, pateikiamas ir Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme.
Jame pagal tokį patį teisinį šabloną konstatuota, kad vairuotojas, suvokdamas, jog jo elgesys gali būti žalingas pačiam, prisiima žalos riziką.
Kokią įtaką tai gali turėti, kai iš po ratų atskrieja asfalto nuolauža, Vilniaus miesto savivaldybės ar „Grindos“ atstovai savo atsakymuose nepaaiškino.
