Automobilių taršos mokestis – naujausias valdžios profesionalų anekdotas

Automobilių taršos mokesčio atnaujinimas. Paskutinė dalis. Kas pasikeitė? Pasikeitė tiek pat dalykų, kiek keičiasi automobiliai per vadinamus „facelift“ atnaujinimus. Nors ne, gal truputį mažiau. 

Remiantis transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio sumanytojų logika – teršia tik į šalį naujai įvežami automobiliai. <br>T.Bauro nuotr.
Remiantis transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio sumanytojų logika – teršia tik į šalį naujai įvežami automobiliai. <br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Matas Buzelis

Nov 6, 2019, 1:27 PM, atnaujinta Nov 6, 2019, 1:29 PM

Esmė liko ta pati – horoskopų sudarinėtojai bando išvalyti Lietuvos autoparką, bet ne tokiomis priemonėmis, kokiomis tai reikėtų daryti. 

Nors ką čia gali žinoti, gal jie ir indus su grindų valikliu plauna? Trumpai tariant, pasikeitė keli žodžiai ir pamažėjo skaičiai, esmė ir realūs tikslai nepasikeitė.

Bent taršos mokesčio pavadinime neliko žodžio „tarša“. Pagaliau! Atrodo, patys suprato, kokią nesąmonę padarė ir nesąmonę iš tiesų pavadino nesąmone.

Jeigu žmonėms reikia bananų, o tu skelbiesi, kad pardavinėji bananus, bet iš tikrųjų pardavinėji obuolius, yra dvi išeitys, kuriomis gali nuraminti pykstančią publiką. 

Pirmoji – pradedi pardavinėti bananus ir visi nurimsta, nes gauna tai, ko iš tiesų reikia. Antroji (ta, kurią pasirinko Aplinkos ministerija) – pakeiti savo poziciją ir pradedi skelbtis, kad pardavinėji obuolius. 

Nors visiems vis dar reikia bananų.

Teršia tik importuojami?

Dabar šita nesąmonė vadinasi „Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektas“. 

Galėtų vadintis „Importo mokestis“ – būtų paprasčiau, nes mokestis bus taikomas tik tiems automobiliams, kurie įvežami į Lietuvą pirmai registracijai. 

Kitaip sakant, registracijos mokestis, kurio dydį nusakys automobilio CO2 emisija. Mūsų nemylimi profesionalai tame mato logikos. Taršai poveikio tai neturės. Importui – turbūt turės.

Jeigu pirksite kaimyno parduodamą Lietuvoje jau registruotą „Volkswagen Phaeton V10 TDI“, nemokėsite nieko. Suprask – neteršite, net jeigu ir „išoperuoti“. 

Pirksite kelių metų senumo tvarkingą ir galingą dyzelį – mokėsite. Nes tada juk smarkiai priteršite.

Mažesnis, bet ne tiek daug

Mokėtinos sumos, neskaitant pirmojo laiptelio, mažiausių sumų pagal degalų tipą, pasikeitė 7–22 proc. Jie, žinoma, sakys: „Taigi pamažinome net 50 proc.“ Taip, bet tik vienu atveju.

Dingo nelogiškos CO2 reikšmės. 

Maksimalus anksčiau siūlytas mokesti, kuris iš pradžių siekė 1400, o vėliau pamažėjo iki 1280 eurų buvo tik hipotetinis, nes nėra automobilių, kurie būtų apmokestinti tokiais tarifais. 

Tai jeigu lentelės gale matėme 351 g/km ir daugiau, dabar maksimalia CO2 emisija laikoma 300 g/km. Kosmetika.

Įstatymo projekte liko tos absurdiškos CO2 reikšmės apskaičiavimo formulės. 

Absurdiškos formulės

Jomis reikės naudotis tada, kai nebus duomenų apie pirmą kartą Lietuvoje registruojamo automobilio CO2 emisiją. Aplinkos ministerijos klerkai nesugebėjo sugalvoti normalių formulių. 

Taip pat nesugebėjo pasiklausti ekspertų, kaip tai daryti. Tai atsidarė naršyklę ir iš „Google“ išsitraukė pirmus surastus variantus. Bent jau taip atrodo.

Ir kuo gi tos formulės blogos, klausiate? 

Sakykime, įvežėte dyzelinį automobilį. Jo CO2 emisiją nusakys atsitiktinai parinkti koeficientai ir automobilio svoris.   

O kur gamybos metai? O kur galingumas? Įtakos emisijai visa tai neturi? Pasirodo, ne.

Kas iš tiesų moka?

Visų galų žinovų, genijų, valdžios profesionalų, kurių parašai kabo po eiline šio anekdoto dalimi, norisi paprašyti, kad tik nesidengtų tomis skambiomis ir vakarietiškomis frazėmis „teršėjas moka“. 

Juk tai yra, kaip jau patys sakote, pirmosios registracijos, o ne taršos mokestis. 

Turėtų skambėti taip: „moka tas, kuris norėjo automobilio iš užsienio, o ne iš vidinės rinkos“.

Koks yra šito anekdotinio mokesčio tikslas? Užlipdyti kiauro biudžeto skylę? 

Padidinti vaiko pinigus vienu euru, o pensijas – visais dviem? Ar iš tikrųjų pakeisti naudotų automobilių pirkimo įpročius ir formuoti realią taršos politiką?

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.