STT analizavo Lietuvos kelių policijos tarnybos ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų veiklą ir praneša, kad nustatyta, jog pasitaiko atvejų, kai asmenims neįteikiami registruoti laiškai su administracinio nusižengimo protokolais.
STT siūlo užtikrinti administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesą, kad dėl visų administracinių nusižengimų būtų suformuoti ir išsiųsti administracinio nusižengimo protokolai, taip pat kiekvienu atveju būtų paskirti už pažeidimų nagrinėjimą atsakingi pareigūnai.
Siūloma svarstyti galimybę šių laiškų siuntimą prilyginti teismo procesinių dokumentų siuntimui ir tobulinti Administracinių nusižengimų registrą, kad jame būtų galima atlikti paiešką pagal neįteiktus administracinio nusižengimo protokolus.
STT taip pat siūlo nustatyti administracinių nusižengimų nagrinėjimo eiliškumą ir jo laikymąsi, kad anksčiau užfiksuoti pažeidimai būtų išnagrinėjami pirmiau nei vėliau užfiksuoti pažeidimai arba apibrėžti kriterijai, kuriais remiantis pasirenkamas eiliškumas, pavyzdžiui, pagal pažeidimo mastą, pavojingumą ir pan.
Nepasitvirtinus transporto priemonės savininko ar kito asmens pateiktai informacijai apie pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavusį asmenį, siūloma taikyti atitinkamas administracinio poveikio priemonės ir svarstyti galimybes didinti baudas už duomenų nepateikimą, kad jos būtų lygios arba didesnės už baudas dėl greičio viršijimo.
Taip pat STT siūlo svarstyti galimybę įteisinti juridinio asmens atsakomybę už juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone užfiksuotą greičio viršijimą, jeigu juridinis asmuo nepateikia vairavusio asmens duomenų.
„Viena iš didžiausių korupcijos priežasčių yra nebaudžiamumo jausmas šalyje. Greita, teisinga, principinga nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus galėtų prisidėti prie teisingumo jausmo stiprinimo Lietuvoje“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
