Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad vairuotojui draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonė stovi ir jos variklis yra išjungtas.
Nepaisantiems šio reikalavimo, gali būti skirta bauda iki 90 eurų, o už pakartotinį pažeidimą netgi kuriam laikui atimta teisė vairuoti. Nedraudžiama vairuojant naudotis mobiliuoju telefonu su laisvų rankų įranga, tačiau tai taip pat neužtikrina saugaus vairavimo.
2017-aisiais visoje Lietuvoje buvo surašyti net 18 tūkst. 375 protokolai tiems, kurie vairuodami naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis. 2018-aisiais buvo užfiksuota dar daugiau tokių pažeidimų – 20 tūkst. 28, tuo metu per pirmąjį 2019-ųjų pusmetį jau buvo užfiksuoti 12 tūkst. 572 atvejai, kai vairuotojai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Specialios paskirties skyriaus specialistas Vaidas Žilionis pastebi, kad pažeidėjai dabar stengiasi akivaizdžiai nelaikyti telefono prie ausies ir slėpti daromą pažeidimą, kad nepamatytų pareigūnai.
„Vis tik didesnė bauda vairuotojams būtų, jei būtų sugrąžinta baudos balų sistema, kai už kelis pažeidimus būtų kuriam laikui atimta teisė vairuoti. Tuomet vairuotojai vengtų pažeidimo, galbūt įsigytų laisvų rankų įrangą, juo labiau, kad šiandien ji tikrai nebrangiai kainuoja“, – lrytas.lt sakė pareigūnas.
Pasak V. Žilionio, dauguma vairuotojų KET reikalavimą dėl mobiliųjų telefonų naudojimo suvokia pažodžiui ir galvoja, kad draudžiama tik kalbėti telefonu, bet nedraudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemone: naršyti telefone ar rašyti žinutes. Naudotis mobiliuoju telefonu negalima net ir tuomet, kai automobilis stovi sankryžoje ir laukia, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, tačiau realybė gatvėse kitokia: naršantį telefone prie vairo galima sutikti dažnoje didmiesčio sankryžoje.
„Dauguma nežino, jog KET parašyta: draudžiama naudotis telefonu rankomis, kai vairuojama. Jie galvoja, kad draudžiama tik pridėti prie ausies ir šnekėti. Todėl labai nustemba, kai jau būna pildomas protokolas už tai, jog važiuodamas, tarkime, save filmavo, rankose laikydamas telefoną ar naršė socialiniuose tinkluose.
Labai daug tokių, kurie bando pasiteisinti, jog turėjo rankose telefoną, bet tik norėjo nusistatyti žadintuvą ar pažiūrėti, kiek yra valandų. Kartą vienas vairuotojas gavo baudą už tai, kad kalbėjo telefonu vairuodamas, o vėliau jis dar kartą buvo sustabdytas, nes rankose laikė telefoną ir kalbėjo įsijungęs garsiakalbį. Jis manė, kad už tai nebaudžiama, nebent telefoną laikai prie ausies. Taigi tikrai daugelis vairuotojų gerai nežino šio KET reikalavimo“, – pastebi V. Žilionis.
Aktualesnė problema didmiesčiuose
Visoje Lietuvoje patruliuojantis LKPT Specialios paskirties skyriaus specialistas V. Žilionis pastebi, kad aktualesnė problema dėl mobiliųjų telefonų naudojimo vairuojant yra didmiesčiuose nei rajonuose: „Užmiestyje tokių pažeidimų yra tikrai mažiau. Ten – ramesnis gyvenimas, o didmiesčiuose – daug didelių verslininkų.“
Ne vienas vairuotojas, pasak pareigūno, galvoja, jog socialinių tinklų naršymas vairuojant yra nieko blogo, nors tai dar didžiulę įtaką eismo įvykiams. Užsižiūrėję į telefoną vairuotojai gali nepastebėti stabdančio ar sustojusio automobilio – dėl to įvyksta nemažai eismo įvykių.
Specialistai siūlo paskaičiuoti: jei važiuojate gyvenvietėje leistinu 50 km/val greičiu, per 2 sekundes, kurias praleisite žiūrėdami į telefono ekraną, jūs nuvažiuosite net 27 metrus, kuriuose gali išbėgti į kelią žmogus ar gyvūnas, atsitikti nenumatytas įvykis.
Tiek patruliuodami gatvėse, tiek rengdami specialius reidus, kurių metu stebima, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais vairuodami, pareigūnai išgirsta įvairiausių pasiteisinimų iš pažeidėjų.
„Siekdami išvengti administracinės atsakomybės jie suranda visokių pasiteisinimų: norėjo pažiūrėti, kiek valandų, norėjo surasti gatvę žemėlapyje, kažkas parašė socialiniame tinkle... Taip pat ir bando slėpti telefonus, mus pamatę staiga meta telefoną į automobilio galą, tiesiog paleidžia telefoną iš rankų ir apsimeta, kad nieko nebuvo.
Yra ir tokių, kurie sako: paskambino ir sakė, kad miršta tėvas. Vėliau, kai perskambina, pasirodo, kad nieko panašaus nėra. Labai dažnai iš tėvų išgirstame, kad kažkas paskambino, jog jų vaikas rėkia, reikėjo atsiliepti.
Kai dirbama su nežymėtu policijos automobiliu, pažeidimą užfiksuoti lengviau. Padeda ir vaizdo stebėjimo kameros – kai kuriuose miestuose pažeidimai užfiksuojami ir mieste esančiomis vaizdo kameromis. Tiesiog būna surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir išsiunčiamas paštu pažeidėjui. Praktikoje tai taip pat naudojama“, – lrytas.lt komentavo Specialios paskirties skyriaus specialistas V. Žilionis.
Didžiausia problema – nebaudžiamumas
Žurnalo „Keturi ratai“ autorius Egidijus Babelis prisimena ir pats patruliavęs kartu su pareigūnais ir pastebėjęs, kad šie dažniausiai nubaudžia tuos vairuotojus, kurie kalba telefonu jį laikydami prie ausies, mat tokius – lengviausia pamatyti.
„Tuos, kurie yra pasidėję telefoną ant kelių, užfiksuoti darant pažeidimą yra sunkiau. Nebent būtų vertinama pagal tai, kad jų akys nuleistos, bet dažnai tokio pažeidėjo net nepamatysi.
Visi vaizdo filmukų kūrimai vairuojant – tik dalis visų blogybių, išpopuliarėjus po to, kai atsirado išmanūs telefonai. Žmonės vairuodami ne tik save filmuoja ir kelia į socialinius tinklus, bet ir susirašinėja, naršo internete, skaito naujienų portalus“, – apie vairuotojų kasdienybę kalba žurnalistas.
Pasak E. Babelio, nei didesnės baudos, nei mobiliųjų telefonų konfiskacija nepakeis esamos situacijos, kol nesustiprės kontrolė.
„Didžiausia problema yra nebaudžiamumas. Jei vairuotojas žinos, kad tik paėmęs telefoną į ranką gaus „premiją“, tuomet bus rezultatas. Kitas klausimas, kaip išmaniųjų telefonų galimybėmis besinaudojančius vairuotojus sukontroliuoti? Pareigūnus apginkluoti žiūronais ir išstatyti šalikelėse? Surengti tokius reidus? Galbūt. Blokuoti telefono ryšį? O jei aš laisvų rankų įranga naudojuosi? Arba navigacijos sistema per kokį nors „Android Auto“ ar „Apple CarPlay“? Klausau muzikos automobilyje per Spotify? Jie netrukdo vairavimui“, – tęsia E. Babelis.
Pasak žurnalisto, technologijos žengia į priekį tokiu greičiu, kad jos atitraukia daugelį žmonių nuo vairavimo, o kaip tai sukontroliuoti – nespėjama sugalvoti.
„Didžiausia problema, mano galva, yra ne telefonai, ne „Facebook“ ar „Instagram“, o patys žmonės ir tai, kaip ruošiame vairuotojus. Naujiems vairuotojams vairavimas tampa absoliučiai neįdomus, niekuo neišskirtinis procesas, o tik galimybė patogiai nuvykti iš taško A į tašką B.
Jei vairavimas plačiąja prasme tau neįdomus, tu nebūsi geras vairuotojas. O kai jau dešimtmetį institucijos kovoja su karu keliuose, daugėja draudimų, suvaržymų, modernūs automobiliai tampa itin saugūs ir nuobodūs, nereikalaujantys jokių pastangų vairuoti, natūralu, kad statistiniam važiuotojui daug įdomiau tampa nuotraukos, ką draugai šiandien valgo pietums nei pats vairavimas“, – sakė E. Babelis.
