Rudausių gatvės gyventojai veltui beldėsi į savivaldybės duris. Pasirodo, sodininkų bendrijos teritorijoje kiekvienas gali šeimininkauti kaip tinkamas.
Netoli Veržuvos upės gyvenantis Eugenijus Leonavičius spėjo, kad tiltas išardytas šalia esančio sklypo savininko iniciatyva. Šiame sklype kaip tik vyksta statybos.
„Ar tokiems darbams buvo suteiktas leidimas, ar tai legalu?“ – klausė vilnietis ir priminė, kad nugriautas tiltas buvo aprašytas Dariaus Pocevičiaus knygoje „100 istorinių Vilniaus reliktų“.
Kadangi joje minima, kad tiltas vedęs į Antonio Aleksandrowicziaus dvarą, spėjama, kad jis turėjo vertingųjų savybių.
Knygoje rašoma, kad dvarvietė pasitinka masyviu tiltu, kurio dabar jau nebėra.
„Buvęs A.Aleksandrowicziaus dvaras šiandien atsidūrė klaidžiame sodų namelių ir vilų labirinte. Norint jį rasti reikia 6-ajame Nemenčinės plento kilometre prieš Veržuvos upelį sukti į kairę ir važiuoti Rudausių gatve iki pat galo.
Anapus vartų ir tilto besidriekianti dvaro teritorija su išlikusiais įvairių laikotarpių pastatais yra privatizuota, joje vyksta statybos“, – knygoje pasakoja D.Pocevičius.
Kai E.Leonavičius dėl nugriauto tilto kreipėsi į savivaldybę, viena darbuotoja sugebėjo duomenų bazėje tik surasti, kad leidimas statybai suteiktas gretimam sklypui. Leidime apie valstybinėje žemėje esančio tilto griovimą ar rekonstrukciją nieko nekalbama.
Vilnietis pasakojo, kad tiltą griovė galingas ekskavatorius, o statinio nuolaužos dar ilgai gulėjo giliame upelio slėnyje beveik jį patvenkdamos.
Apie įvykį jis informavo ir aplinkosaugininkus, nes į upelį neršto metu bando įplaukti lašišos, o dalis Veržuvos yra draustinis.
Savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas nieko nusikalstama neįžvelgė. Jis nurodė, kad vietoj tilto Veržuvoje atsiras pralaida, dėl leidimo kreipėsi fizinis asmuo ir nurodė rangovą – bendrovę „Dolimus“.
Darbus pavadinęs tilto remontu A.Visockas aiškino, kad leidimo išvis nereikia, nes statinys yra sodininkų bendrijoje.
Paskui A.Visockas ėmė dėstyti, kad leidimo reikia tik gruntui saugoti. Sutikimą turi išduoti Nacionalinė žemės tarnyba, paskui savivaldybė – leidimą. Mat gruntas laikomas valstybinėje žemėje.
