Pasigedo būtinų nuorodų
Kausimų dėl rodyklėse ir nuorodose pateikiamos informacijos kilo kraštiečiui kraštotyrininkui Romualdui Beniušiui.
„Įdomu, kas už šį projektą atsakingas? – laiške redakcijai teiravosi R.Beniušis. – Matosi, kad žmonės net nesidomėjo, kaip informacinė sistema kuriama kitur, ir padarė standartiškai, kaip įprasta Kretingoje – bet kaip. Trūksta nuorodos į WC, Turizmo informacijos centrą (TIC), autobusų ir geležinkelio stotis. Kiek teko keliauti ir po Lietuvą, ir po Latviją, tokie objektai būtinai nurodomi.“
Pasak kraštotyrininko, kai kurios nuorodos klaidina: nuoroda prie Birutės g. žiedo, turinti nurodyti kryptį į žydų kapus, rodo ne į Mėguvos g. pusę, nėra nuorodos į senąsias kapines, J.A.Pabrėžos kapą-koplyčią ir t. t. Nurodyta šv. Jurgio koplyčia, nors J.A.Pabrėžos kapas daug svarbesnis nei uždara kapų koplyčia. R.Beniušis pasigedo nuorodų į stadioną, į paplūdimį prie tvenkinio ir stebėjosi, kodėl, tarkim, yra nuoroda į „Šeimos slėniu“ vadinamą žvyrduobę.
„Rodyklės turi būti skirtos svečiams, o ne vietiniams gyventojams. Gal už projektą atsakingi asmenys galėtų pasakyti – ar numatytos šios mano paminėtos reikalingos rodyklės?“ – klausė R.Beniušis.
Informacija klaidina
Apžiūrėjus naująsias rodykles, paaiškėjo, kad kai kurios jų išties klaidina. Pavyzdžiui, rodyklė prie TIC nurodo, kad iki Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. M.Marijai bažnyčios ansamblio 350 m, o toliau, Rotušės aikštėje, esanti rodyklė nurodo, kad iki to paties ansamblio 150 m.
Klaidų esama ir įgyvendinant tą patį projektą, pavadintą „Savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra“, dar pernai įrengtuose informaciniuose stenduose, kur išvardinti visi lankytini Kretingos objektai ir įdėtos kai kurių jų nuotraukos.
Štai Nr. 14 pažymėtas objektas įvardintas taip: „Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus“. Stende rašoma, jog objektas Nr. 15 yra Kretingos kapinių Šv. Jurgio koplyčia, o nuotraukoje matome vienuolio Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos kapą, kuris sąraše pažymėtas Nr. 25. Glumina ir tai, kad suklysta užrašant tėvo Ambraziejaus vardą – stende įrašytąjį variantą mini tik „Vikipedija“, gi kituose šaltiniuose, tarp jų ir Kretingos muziejaus, rašoma „Jurgis Ambraziejus Pabrėža“.
Klaidų ir nesusipratimų esama ne tik Kretingoje pastatytuose stenduose. Pavyzdžiui, Darbėnų Turgaus aikštėje esantis stendas su išvardintomis 24 lankytinomis miestelio ir seniūnijos vietomis dvi iš dvylikos nuotraukų paskyrė tam pačiam objektui – Darbėnų žydų kapinėms.
Septynių savivaldybių projektas
„Pajūrio naujienos“ pernai vasarą rašė apie Palangoje ir Šventojoje įgyvendintą tokį pat projektą. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Inga Juozapaitienė tada informavo, kad projektas devizu „Sveiki, atvykę į kuršių kraštą“ buvo pradėtas rengti bendra Klaipėdos regiono savivaldybių iniciatyva.
Projekto, kuriame dalyvauja visos 7 Klaipėdos regiono savivaldybės, finansavimo ir administravimo sutartis pasirašyta 2018 m. vasario 9 d. Bendra projekto vertė – 654 tūkst. 127,88 Eur. Ši suma skirta 7 Klaipėdos regiono savivaldybėms: Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos miesto, Palangos miesto, Skuodo rajono, Šilutės rajono ir Kretingos rajono. Viešuosius pirkimus pagal visų savivaldybių įgaliojimą atliko Klaipėdos miesto savivaldybė. Kiekvienai savivaldybei teko skirtingi tiekėjai.
Viso projekto idėją, dizainą ir jungiantį devizą-šūkį sukūrė viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi įmonė „Klaipėdos dizaino centras“.
Jos vadovas, Vilniaus dailės akademijoje ir Liepojos universitete dėstantis profesorius Vakaris Bernotas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad, renkant idėjas bendrai septynių savivaldybių turistinei informacinei sistemai, ieškant vienos jungiančios gijos, buvo „užsikabinta“ už istorijos, už praeities: juk čia, šiose žemėse gyveno gal ir nepalikusi įspūdingo materialaus paveldo, tačiau palikusi labai ryškius pėdsakus krašto istorijoje didinga gentis – kuršiai.
Tad ir devizas, jungiantis visas savivaldybes – „Sveiki, atvykę į kuršių kraštą!“ Ieškodami, kaip per spalvas ir simbolius atskleisti kuršių tapatybę, identitetą, projekto kūrėjai tarėsi su istorikais.
„Su jais bekalbant gimė ir spalvinis sprendimas: mėlyna. Mėlyna spalva, naudota kuršių genties atstovų, sietina su mūsų krašte augančia mėlžole.
Kuršių tapatybę, nusakančią, kas mes esam ir iš kur atėjom, perteikia ir ženklai, tad per visų savivaldybių turistinės informacinės sistemos projektą atsikartoja Perkūno simbolis“, – akcentavo Vakaris Bernotas, pridūręs, kad šį simbolį panaudojo visos savivaldybės, kai kurios – Šilutė ir Klaipėdos rajonas – kiek pakeitė spalvas, tačiau tik vienintelė Kretingos rajono savivaldybė, kurios teritorijoje esama itin daug kuršių paveldo, niekur neįrašė devizo.
Darbai baigti
Atsakydama į klausimus apie baigiamą mūsų mieste įgyvendinti projektą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Jovita Michniovienė informavo, kad rangos sutartis su įmone UAB „Gatas“ buvo pasirašyta 2019 m. kovo 26 d., Visi numatyti darbai yra baigti, o jų bendra vertė 70 tūkst. 116,26 Eur, iš jų – Europos Sąjungos paramos lėšos sudarė 59 tūkst. 598,82 Eur, Savivaldybės biudžeto lėšos – 10 tūkst. 517,44 Eur.
J.Michniovienė patikino, kad visa ženklinimo infrastruktūra jau įrengta. Rajone ir mieste pastatyti 8 informaciniai stendai su žemėlapiu ir aprašymu. Jie stovi Kūlupėnų gyvenvietės centrinėje aikštėje, Turgaus aikštėje Darbėnuose, Žalgirio g. Raguviškių kaime, Kartenoje, prie autobusų stotelės; ir pačioje Kretingoje Šventosios g. 1, Rotušės a., Savanorių g. 29A, Vilniaus g. 27.
7 informaciniai stendai yra pastatyti prie turizmo objektų: pažymėti M.M.Sragio, F.Sragio, Z.Kasperaitienės ir P.Kasperaičio buvusi gyvenamoji vieta, paminklas generolui P.Tamašauskui, A.Salio gimtinės vieta, Vyskupo Motiejaus Valančiaus sodyba, Tintelių kaimo senosios kapinės ir koplyčia, geležinkelio tiltas bei senosios Bajorų evangelikų liuteronų kapinės.
Taip pat įvairiose Kretingos rajono vietose įrengti 52 kelio ženklai, nurodantys kryptį į lankytiną objektą, ir ženklai su lankytinos vietos pavadinimu,bei 66 kryprodės su krypties rodyklėmis pėstiesiems.
Kas rinko, kokią medžiagą pateikti turistams bei kokius lankytinus objektus nurodyti naujojoje informacinėje sistemoje, J.Michniovienė neatsakė, tik Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus paminėjo, kad buvo tartasi su istorikais, kitais specialistais.
Nėra, nes negalima
Pasiteiravus, kodėl nėra R.Beniušio minėtųjų rodyklių į TIC, viešus tualetus, autobusų ir geležinkelio stotį, J.Michniovienė atsakė: „Pagal finansavimo taisykles tokios rodyklės nebuvo galimos finansuoti projekto lėšomis“. Tą patvirtino ir I.Juozapaitienė – reikalavimai objektams, kurie gali būti viešinami ES lėšomis finansuojamose ženklinimo priemonėse, nustatomi Projektų finansavimo sąlygų aprašuose.
Į klausimą, kas prižiūrėjo stendų ir rodyklių gamybą, kas tikrino, ar nepalikta klaidų, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja atsakė tik tiek: visi stendai, rodyklės, kitos informacinės nuorodos, jų gamyba ir įrengimas buvo derinamos su kalbos tvarkytojais, seniūnais.
„Reikėtų patikslinimo: kokiuose konkrečiai stenduose yra klaidų, kur nuotraukos neatitinka objektų“, – sakė J.Michniovienė, pridūrusi, kad dėl vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos vardo rašybos įvykusi korektūros klaida, kuri bus ištaisyta.
O kodėl Kretingos rajono stenduose neįrašytas septynias savivaldybes jungiančio projekto devizas, atsakyta, jog projekte nebuvo numatyta, kad kiekvienas partneris privalo nurodyti įvardintą šūkį – „Sveiki atvykę į kuršių kraštą!“
„Mūsų Savivaldybė pasirinko šio šūkio nenurodyti“, – lakoniškai paaiškino Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja.
