„Žinių radijo“ laidoje Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys bei klinikinė psichologė Justina Kymantienė papasakojo, kuo pavojingi girti vairuotojai, kaip juos atpažinti kelyje ir kas dažniausiai sėdasi neblaivūs prie vairo – vyrai ar moterys.
V.Grašys pabrėžė, kad neblaivių vairuotojų statistika kol kas nedžiugina. Palyginus šių metų aštuonis mėnesius su praėjusiais sugauta 1000 daugiau vairuotojų, kurie vairavo transporto priemonę būdami neblaivūs. Šiais metais neblaivių vairuotojų – 4270, o praėjusiais metais – 3275.
„Iš tų vairuotojų, net 3 tūkst., pripūtė daugiau negu 1,5 promiles. Tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.
V.Grašiui sunku pasakyti, kodėl šiais metais daugiau girtų vairuotojų sėda prie vairo, bet mano, kad dėl to, nes praeitais metais buvo labiau ribojamas judėjimas.
Pareigūnams tenka išgirsti įvairių pasiteisinimų, kai pagauna girtą vairuotoją. Pavyzdžiui, jog išgėrė pusę bokalo alaus, taurę vyno bei puikiai jautėsi, nejautė girtumo.
Dažniau neblaivūs vairuotoja vyrai. Tik kas dešimtas neblaivus vairuotojas buvo moteris.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas akcentavo, jog neblaivus vairuotojas išsiskiria iš viso eismo – skiriasi važiavimo trajektorija, automobilis blaškosi kelyje.
Pašnekovas pastebėjo, kad daugiausia girtų vairuotojų įkliūva reido metu, nors visą tai garsiai viešina.
„Vadinasi, kad su tų vairuotojų mąstymu kažkas negerai ir jie nejaučia atsakomybės už realų keliamą pavojų“, – minėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.
Dažnas vairuotojas būdamas neblaivus sėda ne tik prie automobilio vairo, bet ir prie paspirtuko ar dviračio. Šiems asmenims atsakomybė skiriama mažesnė, tačiau V.Grašys akcentuoja, jog nesvarbu, prie kokios transporto priemonės sėda neblaivus vairuotojas, – jis visada rizikuoja savo gyvybe ir sveikata.
Minant dviratį ir turint iki 1,5 promilės yra skiriama bauda nuo 80 iki 150 eurų, o jei alkotesteris parodo dar didesnį promilių skaičių, skiriama bauda nuo 150 iki 200 eurų. Per šių metų aštuonis mėnesius buvo išaiškinti 3757 neblaivūs dviratininkai.
Klinikinė psichologė J.Kymantienė pasakojo, jog dauguma žmonių supranta tam tikro elgesio keliamą riziką ir jie gali piktintis neblaiviais vairuotojais, tačiau to netaiko sau.
„Asmeninis rizikos suvokimas dažnai prasilenkia su objektyviu keliamu tam tikro elgesio rizikos laipsniu. Alkoholis veikia kognityvines funkcijas, nuotaiką ir sprendimų priėmimą. Žmonės, kurie turi patirties vairavime, sako, kad apsvaigę geriau vairuoja negu būdami blaivūs.
Pavyzdžiui, moterys sako, kad negali pasitikėti nepažįstamaisiais naktį, todėl įveikti tą nedidelį atstumą su automobiliu yra saugiau. Arba pateikia tam tikrą socialinį spaudimą ir tuo pateisina alkoholio vartojimą“, – kalbėjo J.Kymantienė.
Jeigu žmogus sėdasi prie vairo girtas, nebūtinai reiškia, jog jis turi problemų su alkoholizmu, bet tai viena pirmųjų indikacijų, jog gali turėti problemų.
Pasak J.Kymantienės, nesvarbu, ar žmogus išsilavinęs, ar užimtų ypatingas pareigas – įkliūti neblaivus gali kiekvienas.
„Žmogus priklausomybių ligų nesirenka, jos gali ištikti bet kurį. Alkoholis padidina tikimybę, jog bus daroma kažkas potencialiai rizikingo“, – akcentavo klinikinė psichologė.
Specialistė akcentavo, jog iš E.Mildažytės atvejo galėtų kiekvienas mokytis ir turėtų didėti visuomenės sąmoningumas. Pamačius kažką įtartino reikėtų informuoti pareigūnus, jog užbėgtume baisioms nelaimėms už akių. Anot pašnekovės, žmogus, turėdamas ligą, savo elgesio nekontroliuoja – tai yra gili beprotybė ir be pagalbos žmogus gali nesusitvarkyti.
