Neįrengta beveik kilometras atitvarų
Pagal projektą ir galiojantį statybos techninį reglamentą, automobilių stovėjimo aikštelėje turėjo būti įrengti 1,2 m aukščio apsauginiai atitvarai per visus aikštelės aukštus ir perimetrą, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš viso turėjo būti įrengta beveik kilometras atitvarų. Nuo iškritimo žmones ir automobilius iki šiol skiria tik dekoratyvinė aliuminio fasado apdaila.
„Teismas byloje akcentavo, kad negalima nuvertinti statinio valdytojo atsakomybės, kai sąmoningai neįrengiant apsauginių turėklų sukeliamas pavojus nukentėti tiek statantiems automobilius aikštelėje, tiek greta pastato judantiems pėstiesiems ar vairuotojams.
Teismas ypač kritiškai vertino atsakovo poelgį, kai pasirašant statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą buvo įsipareigota įrengti apsauginius turėklus – tačiau tai nebuvo padaryta 15 metų“, – sakė nukentėjusiosios advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Averus“ advokatas Marius Barisevičius.
Teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą
Pasak jo, teismas byloje priteisė nukentėjusiai visą jos prašytą neturtinės žalos atlyginimą, 200 tūkst. eurų.
„Teismo teigimu, tokia suma yra minimali kompensacija už suluošintą gyvenimą, mat nukentėjusioji yra motina, viena auginanti mažametį vaiką, neturi galimybės po įvykio juo visavertiškai rūpintis, dėl patirtų sužalojimų jaučia nuolatinį skausmą, yra apribotos jos galimybės sportuoti, dirbti ir apskritai laisvai judėti. Teismas kategoriškai atmetė oponentų argumentus, kad nukentėjusioji yra visiškai pasveikusi, nes iš medicininių dokumentų akivaizdu, kad jos gyvenimas po įvykio niekad nebebus toks kaip anksčiau. O šios nelaimės buvo galima išvengti, jei atsakovas būtų vykdęs teisės aktų reikalavimus ir užtikrinęs saugumą“, – teismo sprendimą citavo advokatas.
M. Barisevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad, be neteisėtai neįrengtų atitvarų, teismas akcentavo ir automobilių stovėjimo aikštelės savininkų pažeistą pareigą bendradarbiauti bei nesąžiningumą proceso metu.
Verslo centro „Europa“ atstovai vengė pateikti išsamią su aikštelės statyba susijusią dokumentaciją ir tik paskyrus ekspertizę, mįslingai tiesiogiai ekspertui buvo įteikti trys segtuvai, susiję su parkingo statyba, tačiau ir juose nebuvo pilnos dokumentacijos. Tik gavus teismo leidimą, atsakovai sudarė galimybę daryti segtuvuose esančios medžiagos kopijas. Dėl šios priežasties teismas pripažino, jog atsakovai negali būti laikomi sąžininga bylos šalimi“, – sakė advokatas M. Barisevičius.
„Šiuo metu „Europa“ garsiai kalba apie kapitalinę pastato renovaciją – tikimės, kad jos metu bus pašalintas ir šis pavojus automobilių stovėjimo aikštelės lankytojams, o apsauginiai atitvarai pagaliau įrengti. Vienos nelaimės yra per akis“, – sakė advokatas.
Teismas sprendime nurodė, kad dalis išorinės automobilių stovėjimo aikštelės sienos yra ties judria Lvovo gatve, kuria vyksta transporto priemonių judėjimas, o šaligatviais eina nemažai pėsčiųjų.
Todėl nesaugi „AB „Prime Location Property Fund“ valdoma verslo centro „Europa“ automobilių aikštelės dalis kelia grėsmę ne tik automobilį statantiems asmenims, tačiau ir nesusijusių kitų eismo dalyvių (gatvėje esančių transporto priemonių, pėsčiųjų, dviratininkų ir kt.) saugumui. Tiria ir prokuratūra Dėl verslo centro „Europa“ parkavimo aikštelės tyrimą yra pradėjusi ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra.
Nelaimė įvyko 2019 balandžio 25 d., automobiliui dėl nenustatytos priežasties pajudėjus iš vietos ir iškritus iš penkto aukšto, kai grįždama į darbą vairuotoja pasistatė automobilį verslo centro „Europa“ automobilių aikštelėje. Sunkios būklės ji buvo atvežta į reanimaciją, nebuvo aišku, ar moteris išgyvens: buvo plyšusios kepenys, sumušti plaučiai, lūžo akiduobės sienelės kaulas, šonkauliai ir krūtinkaulis, daugybė sumušimų ir kraujosrūvų, atliktas krūtinplėvėje susikaupusio kraujo šalinimas.
Automobilių aikštelės savininkai pagal NT registrų centro duomenis yra „Hanner“ teisių perėmėja AB „Prime location property fund“ ir UAB „BH Europa“.
Teismo sprendimas dar gali būti abiejų šalių skundžiamas apeliacine tvarka.
