Prieš pustrečių metų Klaipėdos miesto savivaldybė buvo priversta žengti precedento neturėjusį žingsnį. Ji viešai paprašė vairuotojų uostamiestyje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių (KET).
Tiksliau, vieno jų punkto – nevažiuoti A raide pažymėta maršrutinio transporto juosta. Teigta, jog tai apsunkina viešojo transporto maršrutus ir miesto autobusai nukrypsta nuo važiavimo grafikų, dėl ko jų keleiviai laiku nepasiekia suplanuotos kelionės tikslo.
A raide pažymėta maršrutinio transporto juosta uostamiestyje prasideda nuo Taikos prospekto ir Smiltelės gatvės sankryžos, baigiasi Herkaus Manto gatvės pabaigoje, ties Klaipėdos universitetu. Šia trasa važiuoja pagrindiniai miesto autobusais ir greitieji ekspresai.
Vien gražiais žodžiais miesto valdžia neapsiribojo. Policininkai paprašyti atlikti atskirus patikrinimus, kaip eismo dalyviai laikosi draudimo važiuoti A raide pažymėta eismo juosta.
Tačiau Savivaldybės viltys, jog su pareigūnų pagalba bus užtikrintas sklandus viešojo transporto eismas mieste, neišsipildė. Pasak Klaipėdos apskrities VPK atstovės Andromedos Grauslienės, praėjusiais metais Kelių policijos tarnybos pareigūnai tikslinių priemonių ženklo A juosta pažeidimams fiksuoti nevykdė.
Ir nesunkiai galima suprasti kodėl. Vien tik pagal autobusų srautų stebėjimo vaizdo kamerų, kurias administruoja viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, duomenis, 2021-aisiais uostamiestyje nustatyta net 12 680 ženklo „A juosta“ pažeidimų.
Galima neabejoti, kad šie skaičiai yra kur kas didesni. Ženklo „A juosta“ reikalavimų pažeidimas fiksuojamas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnį, kuris apima ir daugiau KET pažeidimų.
Pasak Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko Mindaugo Džermeikos, per savaitę gaunama apie 500 nuotraukų, kuriuose užfiksuotas minėtas pažeidimas. Jas siunčia ne tik „Klaipėdos keleivinis transportas“, bet ir patys eismo dalyviai.
„Problema tikrai yra. Skaičiai aiškiai parodo, kad vairuotojai nesivadovauja kelio ženklais ir važiuoja A juosta.
Bet čia iškyla ir savotiška dilema. Policija labiau norėtų koncentruotis į tuos KET pažeidimus, dėl kurių įvyksta eismo įvykiai, nukenčia ar net žūsta žmonės.
Ženklo „A juosta“ nesilaikymas avarijų nesukelia, nes tai elementarus ir paprastas KET pažeidimas. Tačiau esame tiesiog užversti užfiksuotų pažeidimų nuotraukomis ir privalome juos nagrinėti bei bausti vairuotojus. O mūsų resursai yra tokie, kokie yra“, – tikino M. Džermeika.
Piniginės baudos sutramdyti nedrausmingų vairuotojų nepadeda. Šį KET pažeidimą padarius pirmą kartą atsiperkama 15 eurų bauda. Įkliuvus dar kartą, gresia bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
„Vakarų ekspreso“ duomenimis, uostamiesčio policininkai tokiai atvejais nėra labai griežti ir dažniausiai skiria minimalią baudą.
Palaiko, bet su išimtimis
Nors ir užversti užfiksuotų pažeidimų nuotraukomis, pajūrio policininkai yra už tai, kad miesto gatvėse būtų tik viešajam transportui skirtos eismo juostos.
„Mes už tvarų judėjimą. Kaip ir visi, norime gyventi ekologiškiau ir saugiau. Kuo daugiau žmonių naudosis viešuoju transportu, tuo mažiau automobilių bus gatvėse. Automatiškai mažės spūstys ir oro užteršimas. A juostos yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos sprendimai. Ir ateityje jų mieste tik daugės“, – sakė M. Džermeika.
Policininkai turi pasiūlymą, kaip sumažinti minėtų KET pažeidėjų skaičių.
„Mes jau senai aiškiname, kad nėra jokio reikalo įsukti į A juostą, jei nėra būtinybės sukti į dešinę pusę. A juosta turėtų būti atskirta ne punktyrine, o ištisine plačia balta ženklinimo linija. Viskas bus daug aiškiau, kai vairuotojai supras, jog kirs ne punktyrinę, o ištisinę liniją“, – neabejojo M. Džermeika.
Savo nuomonę už eismo saugumą atsakingi policininkai turi ir dėl kai kuriose gatvių atkarpose esančių A juostų reikalingumo.
„Šiuo atveju kalba eitų apie daugiau nei kilometro ilgio Taikos prospekto atkarpą nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės. Čia iš viso yra tik dvi eismo juostos, viena kurių pažymėta A ženklu.
Mes šį klausimą kėlėme Eismo saugumo komisijos posėdyje ir siūlėme šioje vietoje A juostą panaikinti.
Tačiau Savivaldybės pozicija buvo tokia, kad svarbiau greitesnis ir operatyvesnis susisiekimas viešuoju transportu. Dauguma nusprendė A juostos šioje Taikos prospekto atkarpoje nenaikinti“, – teigė M. Džermeika.
Piko meto problema
Kasdien uostamiesčio gatvėse nemažai laiko praleidžiantis Pajūrio vairavimo mokyklos savininkas Valdas Rimkus sutinka, kad A juostų panaikinimas viešajam transportui ir jo keleiviams labai atsilieptų.
Tačiau, verslininko teigimu, šią KET pažeidinėjimo problemą tikrai galima išspręsti ar bent pastebimai sumažinti.
„Vairuotojai A juostą renkasi ne vardan pramogos. Jie nori greičiau pasiekti savo kelionės tikslą. Todėl šie pažeidimai dažniausiai daromi rytinio ir vakarinio pikų metu, žmonėms važiuojant į darbą ir po jo grįžtant į namus.
Paprastomis valandomis gana retai tai pamatysi. Aišku, išskyrus Taikos prospekto atkarpą nuo „Avitelos“ iki „Akropolio“.
Dabar čia A juosta leidžiama važiuoti automobiliams, kuriuose važiuoja keturi ir daugiau eismo dalyvių. Bet to neužtenka. Susidaro kamščiai, mašinos jose stovi ir teršia orą. Apie ekologiją galima pamiršti.
Problemos greitai neliktų, jei šia eismo juosta būtų leidžiama važiuoti tam tikromis valandomis – piko metu“, – teigė V. Rimkus.
Kol kas – tik dvi vietos
Viešajam transportui skirta A juosta judantys eismo dalyviai stebimi dviejose uostamiesčio vietose.
Jau spėjusiems priprasti prie Taikos prospekte, ties sankryžomis su Naikupės ir Debreceno gatvėmis, pakabintų kamerų, teks atidžiau dairytis. Jos perkeliamos į kitas vietas.
„Viena kamera pakabinta Herkaus Manto gatvėje, ties M. Mažvydo alėja. Ji stebės važiuojančius į pietus. Esanti Taikos prospekte perkelta prie posūkio į Naujakiemio gatvę ir stebės važiuojančius į šiaurę“, – įspėjo laikinasis „Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Andrius Samuilovas.
Jo nė kiek nestebina, kad apie pusė policininkų nagrinėjamų pažeidimų yra dėl ženklo „A juosta“ nesilaikymo.
„Šiuo metu ieškome įvairiausių būdų, kaip visa tai automatizuoti, kad užfiksuoti pažeidimai būtų kuo greičiau apdoroti.
Jų yra labai daug. Ir ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Kas dėl to kaltas? Aš manau, kad lietuviškas mentalitetas, tam tikras genotipas.
Čia kaip ir su greičio viršijamu. Visi mato, kokiu greičiu galima važiuoti, tačiau dauguma 10 km/h važiuoja greičiau, nes neva už tai nebaudžia.
Jei antrojoje eismo juostoje stovi kelios dešimtys automobilių, tai 3-5 vairuotojai būtinai manys, jog yra gudresni už visus ir turi teisę važiuoti A juosta“, – sakė A. Samuilovas.
Laikinojo „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovo teigimu, panaikinus A juostas gyvenimas uostamiestyje nesustotų. Tačiau tai labai aiškiai pajustų apie trečdalį viešuoju transportu nuolat besinaudojančių klaipėdiečių.
„Tik tie, kurie važinėja su mašina ir neprisimena, kada paskutinį kartą važiavo autobusu, galvoja, jog pastaraisiais niekas nevažinėja. Nebent tik senjorai ir vaikai.
A juosta nuo Smiltelės gatvės iki Kauno gatvės važiuojantis autobusas tik per vieną reisą sutaupo mažiausiai dvi minutes.
Siūlymai leisti važiuoti A juosta piko valandomis problemos neišspręs. Taikos prospekto atkarpoje, kurioje yra tik dvi eismo juostos, transporto srautas labai intensyvus. Niekas nepasikeis, jei vietoje dešimties minučių stovės septynias. Tačiau tokiu atveju stovės visi. Ir vėluojančių autobusų keleiviai“, – tikino A. Samuilovas.
Nors potencialas A juostų atsiradimui yra ir Šilutės plente, labai didelės viltys dėl viešojo transporto judėjimo pagreitinimo dedamos į BRT projektą. Fiziškai nuo kitų transporto srautų atskirtos trasos viešajam transportui turėtų būti įrengtos Taikos pr.
„Greitieji autobusai važiuotų ne pirmąja, o trečiąja eismo juosta. Trasa bus prospekto viduryje, iš abiejų žaliosios juostos pusių. Taip išvengiant sukančiųjų į dešinę. Techninio BRT projekto parengimas jau eina pabaigos link“, – sakė A. Samuilovas.
