Vilniuje, S.Nėries gatvėje gyvenantis Dmitrijus užfiksavo kaimyno automobilį apipiltą dažais. Jis įsitikinęs, kad tai padarė po jų rajoną vaikštantis žmogus: „Jis aplaisto tais pačiais dažais mašinas, kurios stovi daug laiko vienoje vietoje. Čia jau ne pirmas kartas.“
Dmitrijaus nuomone, tokius dažus nuo automobilio yra labai sudėtinga nuvalyti.
Vilnietė Laura už galinio stiklo valytuvo rado antkelį, kurį dažniausiai naudoja statybininkai. Vėliau su ja susisiekė kaimynas, kuris tikino, kad irgi buvo radęs tokį daiktą už valytuvo: „Pasirodo, kad turime automobilių komendantą, kuris reguliuoja, kas gali statytis transporto priemones.“
Linkę „pamokyti“
„Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas naujienų portalui lrytas.lt komentavo, kad tokie atvejai jiems pasitaiko gana retai, bet pikti kaimynai kartais linkę „pamokyti“ netvarkingą gyventoją, pavyzdžiui, kai stovi apleistas automobilis ir užima „brangią“ stovėjimo vietą arba paliktas automobilis trukdo kitiems.
Pasitaiko atvejų, kai automobiliai sugadinami statybininkų, pavyzdžiui, dažant pastato sienas dažais apipurškiama daugiau nei 100 automobilių.
„Dažniausiai kitoms transporto priemonėms yra nulaužiami valytuvai, užlenkiami (arba nulaužiami) veidrodėliai, įbrėžiamos ar įlenkiamos kėbulo detalės, užrašomi nepadorūs žodžiai arba nupiešiami netoleruotini simboliai“, – pasakojo G.Petrikas.
Draudimo išmokos klientams būna nuo keliasdešimt eurų iki kelių tūkstančių, priklausomai nuo to, kiek dalių ir kokio pobūdžio sugadinimai padaromi nukentėjusiam automobiliui.
„Turėjome atvejį, kai transporto priemonė buvo sugadinta ją apšaudant oriniu šautuvu. Žalos suma siekė apie 5 tūkst. eurų“, – pridūrė „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak pašnekovo, dažniausiai automobiliai sugadinami nestipriai, t. y., įbrėžiamas kėbulas, nulaužiamos kėbulo detalės, užpilami dažai ar kiti neaiškūs skysčiai.
„Taip pat mūsų klientai yra turėję padegimo atvejų. Žala siekė kelis dešimtis tūkstančių eurų, tačiau tai labiau buvo siejama su neplanuotu, o spontanišku trečiųjų asmenų nusikalstamu elgesiu“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo jis.
„If“ draudimo bendrovės komunikacijos atstovė Milda Lomsargienė teigė, kad situacijų, kai tyčia apgadinami kaimynų automobiliai per pastaruosius metus, nefiksavo.
„Nuostolio dydis priklauso nuo žalos pobūdžio ir gali būti labai įvairus. Vis tik, rekomenduojame konfliktines situacijas spręsti ne vandalizmu, o konstruktyviu dialogu“, – pažymėjo ji.
Baudos iki 750 eurų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas akcentavo, kad pastaruoju metu Vilniaus apskrities policija yra registravusi tik du tokius atvejus – Justiniškėse ir Fabijoniškėse.
„Įtariamojo (-ųjų), kurie konkrečiai tokiu būdu apgadina transporto priemones, pareigūnai dar nėra nustatę. Gavus pranešimus, jie tikslina ir renka medžiagą“, – tikino jis.
Esant žmogaus pranešimui dėl turto sugadinimo, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tokia veika užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos atstovė Rūta Stružeckytė teigė, kad nuo 2022 m. pradžios iki spalio 13 d. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 28 pranešimus apie apgadintus automobilius iš chuliganiškų paskatų, kai buvo subraižytas automobilio kėbulas, aplietas dažais ar kitokiomis medžiagomis, išdaužtas langas ar pradurtos padangos. Praėjusiais metais buvo gautas 41 pranešimas dėl apgadinto turto.
„Nukentėję asmenys kreipiasi į policiją, jog būtų užfiksuotas įvykis dėl draudimo kompensacijos, pradėta administracinė teisena arba ikiteisminis tyrimas. Pasitaiko atvejų, kai nukentėję asmenys nusprendžia nutraukti tyrimą, kadangi žala nedidelė, o ją kompensuoja draudimas.
Kai nėra įtariamųjų, tokiose nusikalstamose veikose sudėtinga rasti ir nubausti asmenis, kurie apgadino vairuotojų turtą“, – naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė R.Stružeckytė.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė minėjo, kad Klaipėdos skyriaus pareigūnų duomenimis, pranešimų dėl tyčinių automobilių apgadinimų iš įvairių uostamiesčio vietų sulaukiama vidutiniškai po vieną per savaitę.
Dažniausiai pasitaikantys apgadinimai – automobilio kėbulo apibraižymai ar įlenkimai, nulaužti veidrodėliai.
Priežastys būna įvairios – dėl asmeninių santykių aiškinimosi, konfliktai dėl eismo saugumo, pavyzdžiui, nepraleido pėsčiojo, pavojingai manevravo, draudžiamoje vietoje pastatyti ir eismui trukdantys automobiliai arba leistinoje vietoje pastatyti reklaminiai automobiliai.
Dėl įvairių tyčinių automobilių apgadinimų Klaipėdos apskrityje 2022 m. nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. buvo pradėtas 91 ikiteisminis tyrimas. Per tą patį laikotarpį pernai – 98 ikiteisminiai tyrimai.
Šiemet Klaipėdos apskrityje jau nustatyti 22 įtariamieji, pernai – 23.
