Taip pat siūloma atimti teisę vairuoti, viršijus greitį daugiau 30 km/val., kai vairuotojas jau buvo kartą baustas. Piktybiškai nemokantiems baudų „kelių recidyvistams“ siūloma įvesti socialines bausmes – negalėjimą nusipirkti kelionės bilieto, gauti paskolos ar pirkti automobilio.
Apie tai, ar tokia priemonė būtų veiksminga, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Policijos viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys, saugaus eismo ekspertas Vigilijus Sadauskas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas ir Seimo narys Dainius Gaižauskas.
Lietuvoje eismo įvykių skaičius išlieka stabilus, tačiau žuvusiųjų keliuose skaičius šiemet pakankamai išaugo, todėl atsakingos institucijos reaguoja į pasikeitimus ir siūlo įvairius variantus, kad nereikalingų mirčių būtų galima išvengti.
„Eismo įvykių skaičius ir juose sužalotų žmonių skaičius išlieka stabilus. Palyginti su praėjusiais metais, vienu procentiniu punktu yra daugiau negu praėjusiais metais, tačiau 23 proc. žuvusių arba 24-iomis gyvybėmis daugiau negu praėjusiais metais.
Nelaimės Lietuvos keliuose verčia imtis papildomų priemonių. Aš neįvardinčiau to siūlymo, ką dabar teikia Vidaus reikalų ministerija vien baudų didinimu, tai yra tam tikros kompleksinės priemonės. Ir vėlgi mes visą laiką kalbame apie tai, kad pagrindinis elementas, nustačius administracinį pažeidimą ar kitą nusižengimą, yra bausmės neišvengiamumas.
Priemonės, kurias dabar siūlo Vidaus reikalų ministerija, jos turėtų prisidėti prie to, kad asmenims būtų minimalizuota galimybė išvengti bausmės už tam tikrus pažeidimus“, – pokyčių baudų sistemoje priežastis aiškina V.Grašys.
Eismo įvykių mažėjimo tempai lėtėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl šalies policija bendradarbiauja su užsienio kolegomis, jog surastų vairuotojus įtikinančius ir saugų eismą užtikrinančius sprendimus.
„Tai yra visų institucijų, atsakingų už eismo saugumą, atsakomybė, policija vykdo kontrolę. Mes bendraujame su kolegomis iš Vakarų Europos. Jie irgi konstatuoja, kad tie mažėjimo tempai, kurie buvo pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje, taip pat ir Europoje, jie pradeda stipriai lėtėti.
Vadinasi, anksčiau taikytos priemonės nebėra tokios veiksmingos kaip mes norėtumėme ir kartu su visa Europa ieškome labiau įtikinančių priemonių, kurios skatintų atsakingą dalyvavimą eisme.
Kalbame apie greičio viršijimą, kadangi Lietuvoje tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kuomet būna sužalojami arba žūsta žmonės, be abejo, atsakomybė už tai, kad žmogus susivoktų padaręs tam tikrą pažeidimą ir už jį gautų atitinkamą nuobaudą.
Lietuvoje tenka išgirsti, kuomet už iki dvidešimties kilometrų viršytą greitį yra paskiriama šešių eurų bauda. Asmuo net nesusimąsto, kur ir kokiomis aplinkybėmis tą greitį viršijo, dėl to, kad piniginė suma nėra labai didelė. Jie sako, kad tai yra du kavos puodeliai.
Bet asmuo, padaręs tokį pažeidimą, turėtų susimąstyti, kada, kur, prie kokių aplinkybių ir dėl ko jis tą greitį viršijo ir padaryti tam tikras išvadas ateičiai, dėl to turėtų būti įtikinama ir nuobauda“, – pasakoja V.Grašys
Kartais vairuotojai Lietuvoje skundžiasi, kad leistinas maksimalus greitis yra per mažas, o padidinus jį būtų galima griežtinti ir bausmes už jo viršijimą, tačiau pareigūnas tikina, kad Europoje kelią skinasi tendencija mažinti greitį.
„Absoliuti dauguma vairuotojų, dalyvaujančių eisme Lietuvos keliuose, laikosi Kelių eismo taisyklių, tačiau vykdydami prevencines priemones, šviesdami jaunimą saugaus eismo klasėse, išgirstame, kad jų tėveliai nepaiso greičio kontrolės, greitį ribojančių ženklų, ir to pakanka.
Dažnai viršija greitį ir noriu pasakyti, kad viršytas greitis yra viena iš pagrindinių priežasčių. Kita vertus, šiek tiek viršytas greitis, pasekmes, atsitikus eismo nelaimei, padidina keliais kartais. Net viršydamas greitį dešimčia kilometrų, automobilis sustos gerokai toliau negu leistinu greičiu važiuojantis automobilis.
Vėlgi Vakarų Europos patirtis yra tokia, kad ateina tendencijos mažinti leistiną greitį. Dabar labai populiaru miestų centruose riboti greitį iki 30 km/h ir tai teigiama kaip geras pavyzdys darniam judumui, saugiam eismui ir atsakingumui.
Žinoma, norėtųsi ir geresnių kelių, ir atsakingesnių vairuotojų, kad žiūrėtų ne į duobes kelyje, o visapusiškai eismą ir kontroliuotų savo transporto priemonę. Žiūrėdamas į spidometrą, kokiu greičiu jis važiuoja“, – sako V.Grašys.
Anot pareigūno, sunku sudaryti asmens, kuris yra linkęs daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, portretą, tačiau vyrauja tokie asmenys, kurie savo elgsenos nekeičia ir daro vis naujus nusižengimus, kurie kartais nuveda iki tragiškų pasekmių.
„Greičio viršijimo atvejų yra daugiau negu pusė milijono, tai būtų sunku nupiešti paveikslą, tačiau vyrauja tie asmenys, kurie ne pirmą kartą nesilaiko saugaus greičio, yra bausti. Šiais metais įvyko tragedija, kai žuvo penki žmonės, tai vairuotojui buvo atimta teisė vairuoti, penkis kartus buvo sustabdytas, kai vairavo neturintis teisės, kelis kartus viršijo greitį, nesumokėjo baudų.
Tikrai pasitaiko ir po vieną kartą pažeidimą padariusių vairuotojų, kurie pasimoko, priima tam tikrus sprendimus ir daro pokytį savo elgesyje. Mūsų pagrindinis tikslas padėti vairuotojui daryti pokytį savo elgesyje, dalyvaujant teisme ir valdant transporto priemonę“, – vairuotojų elgseną apibūdina V.Grašys.
Jo teigimu, jokie greičio matuokliai neturėtų pykdyti ar erzinti tų vairuotojų, kurie laikosi nustatyto greičio, nes jiems nekyla jokia grėsmė būti nubaustiems. O matuoklių efekto reikia kantriai laukti.
„Mano požiūriu, jeigu aš laikausi saugaus greičio, tai man jokio skirtumo, kurioje vietoje, kurioje kelio atkarpoje tas matuoklis stovi, ką jis matuoja. Absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų laikosi taisyklių, saugaus greičio ir didelių priekaištų, kad tų matuoklių yra pakankamai daug, nereiškia.
Yra toks pasakymas, kad ryte pasėjau morkas, atėjau vakare, o morkos dar neišdygusios. Neatėjo dar laikas.
Be abejo, tie tempai yra pakankamai lėti ir, kalbant apie visapusišką eismo saugumą, tikrai tas pokytis nesimatys nei šiandien, nei rytoj, tačiau įdirbį turime pradėti daryti šiandien tam, kad būtume saugesni rytoj, po metų, po kelių, nes pastarąjį dešimtmetį Lietuva buvo apdovanota kaip didžiausią pažangą Europoje padariusi valstybė, bet reikia ieškoti naujų metodų, naujų formų, kaip paskatinti dar atsakingiau elgtis kelyje“, – apie tai, kodėl šiemet dar nesimato norimo greičio matuoklių rezultato, komentuoja V.Grašys.
Saugaus eismo ekspertas Vigilijus Sadauskas tokį siūlymą vertina skeptiškai, anot jo, geriau reikia baudas pririšti prie minimalaus atlyginimo ir jų nereikės perskaičiuoti kas keletą metų.
„Ko tuo norime pasiekti? Jeigu, pavyzdžiui, matome, kad nepažeidžiamos taisyklės arba pažeidžiamos labai retai, tai baudos dydis yra atgrasus – viskas gerai. Jeigu mes norime, kad vairuotojai paisytų tam tikros taisyklės, tai už jos nesilaikymą, natūralu, turi būti kažkokia poveikio priemonė.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kad atgrasytų, reikia tokios priemonės, kad ji būtų veiksminga konkrečiam tam asmeniui. Sakykime, bedarbiui, kuris prasiskolinęs ir net nesiruošia mokėti, jam yra skiriama bauda, kurios jis nemoka. Tada valstybė sako, kad baudos neatgraso – reikia didinti.
Jeigu jūs tam žmogui, kuris net nesiruošia mokėti, padidinsite piniginę baudą už bet kokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ar manote, kad padidinus nuo 100 iki 200 eurų jis pradės mokėti? Vargu.
Pirmas dalykas – baudas galima pririšti, kad nereikėtų imituoti darbo kas kelis metus. Praėjo penki metai ir sako, dabar baudos jau per mažos, lyginant su pragyvenimo lygiu – pririškite baudas prie minimalaus atlyginimo. Pavyzdžiui, už greičio viršijimą mieste iki 10 km/h, 0,1 minimalaus atlyginimo bauda, jeigu viršija daugiau – 0,2.
Prieš maždaug 15 metų buvo pasiūlyta taip padaryti, bet tada, kai pririša prie minimalaus atlyginimo, kai kuriems Seimo nariams, Vyriausybės atstovams arba pseudo ekspertams, kurie naujai ateina į valdžią, nusprendžia, kad bus galinti ir reikia padidinti baudas. Pasižiūri, kad bauda didinta 2008 metais, nusprendžia, kad reikia pridėti 20 eurų. Tai yra darbo imitacija ir ji nieko neduos“, – mano V.Sadauskas.
Anot pašnekovo, kad sistema pradėtų veikti, reikia keisti ne tik pačią sistemą, bet ir tuos, kas yra atsakingi už jos vykdymą ir pasiūlymus. Nepasiekus reikiamų rezultatų vieta turėtų būti užleidžiama kitam žmogui.
„Neveikia tie valstybės tarnautojai, kurie siūlo nesąmones, kurie siūlė vidutinio greičio matuoklius. Buvo iš karto pasakyta taip, kaip jūs statote – neveiks, bet labai buvo maga prisirinkti pinigų.
Yra vienas elementarus dalykas: jeigu jus pasikviečiate į namus dažytoją ir jis nenudažo sienos, jūs jam leidžiate dirbti toliau, ar ne? Ne, neleidžiate.
Tai tie valstybės veikėjai, kurie sėdi Susisiekimo ministerijoje, saugaus eismo administracijoje, tie patys policininkai, o kai jie išeitų lauk, ateitų žmonės, kurie šiek tiek išmano. Tada sistemos pradėtų veikti.
Baudų žmonės paisys tada, kai ji bus jam veiksminga. Policijos vadui duodate užduotį, kokių priemonių imsis, kad tai padarytų? Vytautas Grašys buvo Kelių policijos vadovas, sakė, kad reikia vidutinio greičio matuoklių. Jis labai paisė Kelių direkcijos atstovų, kurie darė biznį. Sakė, bus gerai, bet nebuvo.
Kažkada sakėme Vilniaus savivaldybei: „Sumokėkite milijoną, mes padarysim, kad kamščių nebūtų Vilniuje.“ Atsakė, kad labai daug. Jeigu milijonas daug – kankinkitės kamščiuose.
Lygiai taip pat su nuobaudomis. Pradžiai išskaidykite. Baudos mieste ir užmiestyje turi būti skirtingos. Ar mieste viršijai 50 km, ar užmiestyje viršijai 50 km – tai yra skirtinga. Išskaidykite baudas pagal principą.
Bauda turi būti konkreti: už pirmą kartą, viršyjus greitį iki dešimties kilometrų užmiestyje – 0,1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), už antrą kartą per metus – 0,2, o už trečią – 0,3 VDU arba minimalios algos“, – sprendimo būdą siūlo V.Sadauskas.
Vairavimo instruktorius A.Pakėnas sutinka su kitų pašnekovų išsakytomis mintimis, kad vien tik baudos norimo efekto neduos, todėl reikia turėti tinkamą sistemą, kuri veiktų vairuotojų mąstymą.
„Pamatysime, be abejo, pamatysime, bet greičiausiai bus nedidelis ir trumpalaikis efektas. Paskui žmonės jau pripranta šiek tiek ir tas efektas baigiasi. Prieš tai kalbėję pašnekovai praktiškai visi tą patį sakė – reikia sistemos.
Mes norime vėl vieno veiksmo principo: kažką vieną padarysiu, o rezultatas jau bus visa apimantis. Manau, kad jeigu norime visa apimančio, ilgalaikio ir didelio efekto, tai poveikio priemonės turi būti pačios įvairiausios. Nuo finansinių baudų, psichologinių priemonių, kurios paveiktų vairuotojų mąstymą iki auklėjančių, ugdančiųjų priemonių“, – savo poziciją dėsto A.Pakėnas.
Vairavimo mokytojas tikina, kad valdžios organai turėtų atsakingiau vykdyti savo pareigas ir efektyviau priimti sprendimus.
„Saugaus eismo komisiją vertinčiau kaip galutinį organą, kuriame yra Premjeras ir ministrai. Galbūt dabar ne ministrų tikslas ir darbas yra sėdėti ir svarstyti, statyti Klaipėdos kelyje greičio matuoklį, ar nestatyti, gal ne jų lygio klausimas.
Pirmiausia mes turime ir kitą priemonę – Eismo saugumo tarybą. Ten turėtų būti profesionalai, kurie parinktų, adaptuotų sistemą, kad ir Vidaus reikalų ministerijos dabar pateiktą projektą įvertintų kaip profesionalai, kiek ji gali būti paveiki, gal dar priemonių reikia pridėti ir tada pateiktų Eismo saugumo Komisijai, kuri galbūt ir retai besirinkdama, bet apsvarstytų įvairiausius pateiktus klausimus ir priimtus sprendimus“, – tokį sistemos variantą siūlo A.Pakėnas.
D. Gaižauskas: siūlymo nepalaikysime
Seimo opozicijos atstovas Dainius Gaižauskas tikina, kad siūlymo didinti baudas tikrai nepalaikys. Anot jo, yra ir kitokių priemonių, kaip panaikinti nebaudžiamumą, o dabartinis pasiūlymas – valdančiųjų populizmas.
„Ši problema svarstoma kas metus, vis nauji pasiūlymai ir tai nėra naujas iššūkis. Išties šitokie pinigai skiriami iš valstybės biudžeto lėšų, kad kovotų su tuo reiškiniu. Buvo ir gerosios praktikos pavyzdžių, nežinau, kodėl ji užmiršta.
Pavyzdžiui, socialinės reklamos, labai daug tyrimų padaryta, kad, pavyzdžiui, kai buvo rodomi tam tikri filmukai apie diržo užsegimą arba greitį, tikrai veikia, nes priverčia žmogų susimąstyti, tai – labai gerai.
Kalbėjome ir labai daug pinigų skyrėme greičio matuoklių sistemos diegimui. Turim netgi trijų rūšių, tai yra sektoriniai, stacionarūs ir mobilūs greičio matuokliai. Galbūt pamenate, sakiau, kad „trikojai“ greičio matuokliai turi turėti įspėjamuosius ženklus. Tai buvo mano labai gerai argumentuota ir parengta studija.
Jeigu mes siekiame, kad sumažėtų žūčių arba tam tikrų įvykių, tai būtent įspėjamieji ženklai yra tas veiksmas, kuris tai mažina. Atsimenu, kai ginčijomės dėl šio įstatymo projekto, tai dabar Kelių policijos atstovai turėtų pripažinti, kad jie klydo, nes absoliučiai niekas nepasikeitė.
„Trikojai“ su įspėjamaisiais ženklais turi būti statomi tose vietose, kuriose yra labiausiai pavojinga. Pavyzdžiui, prie mokyklų. Žmogus pamato įspėjamąjį ženklą ir pradeda stabdyti, o jeigu vis tiek nesilaiko greičio – užfiksuojama.
Baudų didinimas naudos visiškai neduos ir ne tik kad nepritarsiu, bet labai stipriai sukritikuosiu ir vėl pajuoksiu, kad nesuvokia ir nesupranta, ką daryti. Po 30 eurų padidins baudas, bet prie dabartinės infliacijos tai absoliučiai nieko nekeis.
Sakome, dėkite mokestinę sistemą per VMI tinklą ir labai greitai išieškos baudas ir bus nebaudžiamumas panaikintas, jie niekaip nesupranta, nes nesuvokia, kad administravimas yra kompiuterizuotas ir tikrai įdiegtume tas sistemas. Vietoje to, kad susikoncentruotų, nubėgo į populistinį sakymą, kad didinsim baudas, gąsdinsim“, – kritiką siūlymui žeria D.Gaižauskas.
Seimo narys sutinka ir su klausytojų kritika, kad policija dingo iš Lietuvos kelių, anot jo, prevencija turi būti.
„Su generaliniu komisaru kiekvieną kartą akcentuojame, kur dingo policija? Atsako, kad trūkumas, dar statutus keičia, dėl kurių dar daugiau policijos išeis ir dar iš regionų išima policijos komisariatus, kurie tikrai galėtų vykdyti prevenciją.
Dabartinė valdžia prieštarauja pati sau. Supykau, kai išgirdau pasiūlymą sutramdyti greičio pažeidėjus, jeigu gauna baudą – uždrauskim jiems įsigyti skrydžių bilietus. Jūs įsivaizduojat, kokią nesąmonę gali pasiūlyti Vidaus reikalų ministrija?
Nepraeitų tikrai, kalba apie žmogaus teises, o patys prieš žmogaus teises, kad už greičio matuoklį neleis žmogui skristi poilsiauti, tai čia apskųs visus. Įgyvendinimas neįmanomas“, – piktinasi D.Gaižauskas.
Nepaisant to, vairavimo mokytojas tvirtai teigia, kad papildomų socialinių nuobaudų nusižengusiems vairuotojams reikia, tačiau tai nebūtinai turi būti paskolos ar skrydžio apribojimas.
„Socialinio paketo reikia, aš tikrai bijau spręsti, kai siūlo neduoti skrydžio ir paskolų, tikrai ne mano sritis, aš ne teisininkas. Aš į kitą sritį žiūrėčiau, kur tikrai poveikio priemonių gali būti.
Pavyzdžiui, vieną mes tikrai gerai žinome – papildomi kursai, į kuriuos turėtų eiti pažeidėjas, ne vien tik sumokėti piniginę baudą, bet ir, pavyzdžiui, šeštadienį ar sekmadienį praleisti mokymuose arba netgi perlaikyti teorijos ar praktikos egzaminą, nes pažeisdamas taisykles jis demonstruoja, kad nežino taisyklių.
Jeigu egzamino neperlaiko – paskelbti vairuotojo pažymėjimą negaliojančiu, bet reikėtų tartis su teisininkais, nežinau, ar tai teisiškai būtų teisinga“, – tokį pasiūlymą pateikia A.Pakėnas.
