Apie šį Kelių direkcijos sprendimą „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas, Viešosios policijos biuro viršininkas Vytautas Grašys, saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas ir Transporto kompetencijų agentūros skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.
Pasak Kelių direkcijos atstovo, esminė sprendimo priežastis – matuoklių diegimo metodikos atnaujinimas.
„Buvo priimtas sprendimas dar kartą įsivertinti metodiką, pasižiūrėti į kriterijus, į kriterijams suteikiamus svorius, atitinkamai atsinaujinti pačią statistiką apie keliuose įvykusias eismo nelaimes, susijusias su greičio viršijimu, ir tokiu būdu atnaujinti pačią metodiką, kad galėtumėme iš naujo identifikuoti vietas, kuriose būtų reikalinga įrengti sektorines greičio matavimo sistemas ar momentinius greičio matuoklius“, – apie sustabdytą matuoklių diegimą pasakoja M.Gedaminskas.
Pašnekovas patikina, kad direkcija neatsitraukia nuo savo pozicijos ir vis dar akcentuoja, kad greičio matuokliai šalies keliuose yra reikalingi ir veiksmingi.
„Šiai dienai niekas negalėtų paprieštarauti arba kvestionuoti to fakto, kad greičio matuokliai prisideda prie eismo saugos didinimo keliuose. Tai yra viena iš priemonių“, – teigia M.Gedaminskas.
LAKD atstovas priduria, kad negali pasakyti tikslaus laikotarpio, kada naujoji metodika turėtų būti parengta, tačiau tikisi, kad kitų metų pirmoje pusėje statistika ir kriterijai jau bus atnaujinti.
Pokyčiai turėtų padėti geriau įvertinti, kur greičio matuoklis turės daugiausia naudos ir efektyviai prisidės prie eismo saugumo stiprinimo.
„Greičio matuokliai turi būti ten, kur duoda didžiausią efektą, tai yra, ten, kur yra gyvenamos teritorijos, ar keliuose yra greičio ribojimai, todėl mes ir siekiame atsinaujinti metodiką, ją įsivertinti, kad keliuose įdiegtos priemonės maksimaliai prisidėtų prie esmo saugos didinimo, kad būtų galimybė išvengti beprasmių žučių arba sužalotų eismo dalyvių keliuose“, – sako M.Gedaminskas.
LAKD atstovas patenkino ir vairuotojų smalsumą atskleisdamas, kad vieno vidutinio greičio matavimo ruožo įrangos kaina yra apie 40–50 tūkstančių eurų.
Seimo ekonomikos komitetas keičia įstatymą dėl greičio matuoklių tvarkos, nes jiems atrodo, kad viena institucija negali nuspręsti, kur juos statyti.
„Seimas turi tokią teisę ir galimybę priimti teisės aktus. Automobilių kelių direkcija turi pareigą ją vykdyti ir tiek vykdė teisės aktų reikalavimus, tiek vykdo. Atitinkamai kokie bus sprendimai iš Seimo, kokie nutarimai bus, tada įvertinsime ir žiūrėsime“, – tokį sprendimą komentuoja M.Gedaminskas.
Vis dėlto, vairuotojai jau dabar piktinasi, kad greičio matuoklių Lietuvos keliuose pristatyta per daug ir vis pateikia pavyzdžius iš kitų šalių, LAKD tikina taip pat į užsienio pavyzdžius atsižvelgsianti.
„Šiuo metu sunku įvertinti per daug jų ar per mažai. Kol kas nevedėme statistikos, kiek jų turėtų būti. Tai vienas iš tų sprendimų yra visiškai atsinaujinti informaciją, įvertinant metodiką ir statistiką“, – priimtą sprendimą motyvuoja M.Gedaminskas.
Viešosios policijos biuro viršininkas mano, kad toks sprendimas yra pakankamai geras, nes keičiantis eismo saugumo situacijai, turi keistis ir kiti elementai.
„Kad jie sustabdo tą procesą ir tikrai svarstys keisti kriterijus, kokiose vietose, kokiose kelių ar gatvių atkarpose bus įrengiami greičio matavimo įrenginiai, manau, kad tas dalykas – peržiūrėti kriterijus – visada yra gerai. Vėlgi, eismo saugumo situacija keičiasi ir tas stabilus dalykas turėtų būti labiau linkęs į pokyčius.
Vėlgi, kalbant apie pačius greičio matavimo įrenginius, tikrai deklaruojame, kad tai nėra kažkoks pasipinigavimo elementas, tai yra paprasčiausias įrankis daryti pokytį vairuotojų mąstyme. Kuo didesnėse atkarpose bus kontroliuojamas greitis – tuo didesnė paskata vairuotojui, jis turės daryti pokytį savyje ir dažniau žiūrėti į savo automobilio spidometrą, laikytis nustatyto greičio, jo neviršyti.
Galbūt nugyvensime iki tokio laiko, kai matuoklių nebereikės, nes bus įprasta važiuoti leistinu greičiu jo neviršijant, o tai turės įtakos žūtims ir sužalojimams Lietuvos keliuose, kadangi greitis yra viena iš pagrindinių to priežasčių“, – pasakoja V.Grašys.
Nors tenka girdėti, kad naujos technologijos automobiliuose nebeleis vairuotojams viršyti greičio, bet pareigūnas yra linkęs tokias aplinkybes vertinti skeptiškai ir žvelgia į žmogiškąjį faktorių.
„Aš labiau tikiu žmogumi, kad jis gali daryti pokytį savyje, o ne kažkokie įrankiai ar elementai automobilyje, kurie neleistų žmogui važiuoti šiek tiek greičiau. Tikrai yra Europos šalių, kur greitis yra visai kitoks nei Lietuvoje.
Žinome ir skandinavų pavyzdį, kad jie mažina greitį ir geros kokybės keliuose. Tai rodo, kad greitis yra viena iš pagrindinių priežasčių eismo nelaimėms keliuose ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, – tikina V.Grašys.
Vairuotojai yra susirūpinę, kur keliauja ir kaip yra saugomi jų asmens duomenys, kuriuos užfiksuoja greičio matavimo įranga. Viešosios policijos biuro viršininkas patikina, kad jie yra naudojami tik suformuoti protokolui ir yra tam tikrą laiką saugomi dėl pakartotinių nusižengimų.
„Policija gauna duomenis apie padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir visi duomenys virsta į tam tikrą procesinį dokumentą – administracinio nusižengimo protokolą, už kurį yra skiriama vienokia ar kitokia administracinė nuobauda. „Trikojai“ fiksuoja tik tuos atvejus, kuomet yra pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės. Dėl kitų duomenų tikrai negaliu komentuoti.
Duomenys lieka administracinių žengimų registre dėl to, kad yra tam tikri terminai. Fiksuojamas tam tikrų pažeidimų pakartotinumas, tačiau su kitomis institucijomis, kurios neturi galimybės ir neturi teisės apeliuoti į tuos duomenis, mes nesidaliname. Tai yra sutartiniai dalykai ir tik esant būtinumui tais duomenimis dalinamės ir su kitom institucijom“, – trumpai duomenų tvarkymo aplinkybes paaiškina V.Grašys.
Vidaus reikalų ministerija siūlo didinti baudas, tačiau pareigūnas akcentuoja, kad būtina peržiūrėti ne tik baudų dydžius, bet visą atsakomybės sistemą.
„Norėčiau patikslinti, mes ne tik siūlome didinti baudas, bet ir siūlome peržiūrėti atsakomybės sistemą, įvesti tam tikrus kitus elementus, kurie labiau paskatintų eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, tai ne vien tik tai baudos dydis, baudos neišvengiamumas.
Kiti sprendimai, kai už pakartotinius pažeidimus vairuotojas netenka teisės vairuoti tam tikram laikotarpiui, leistų susimąstyti ir paskatintų žmogų elgtis tinkamai“, – sako V.Grašys.
Pasak pašnekovo, baudos didinamos tam, kad taptų aktualios ir žmogus stengtųsi prisiminti, kada ir kaip padarė nusižengimą bei jo nekartotų.
„Kada tenka išgirsti, kuomet asmeniui yra paskiriama šešių eurų bauda ir kai klausiama, kur tu padarei tą pažeidimą, dėl ko padarei – jis nepamena to, nes jam tai nėra aktualu.
Manome, kad baudos paskyrimas turėtų paskatinti žmogų prisiminti dėl kokių aplinkybių, kada, kaip jis padarė tą pažeidimą ir priimti sprendimus tokių pažeidimų nekartoti. Baudų peržiūrėjimas kartas nuo karto turi sukelti tam tikrą efektą“, – tikina V.Grašys.
Transporto kompetencijų agentūros skyriaus vadovas tikina, kad bet kur pastatyti greičio matuokliai neturi jokio efekto, todėl yra būtina atrinkti tinkamas vietas, kurios sudaro sąlygas vairuotojams spustelti greičio pedalą.
„Aš pasakysiu taip – greičio matuokliai reikalingi ten, kur jų reikia. Bet kur pastatyti greičio matuokliai nėra efektyvi ir reikalinga priemonė. Kai kur problemas galima išspręsti kitomis inžinerinėmis priemonėmis ir nebūtinai įrengiant greičio matuoklius, nes vadovaujantis tokia logika, tai turbūt visoje Lietuvoje mes galėtume padaryti vieną didelį sektorinį greičio matuoklį ir nuolat vykdyti kontrolę.
Tačiau iš tiesų yra tam tikrų infrastruktūrai pavojingų vietų, kur tikrai reikalinga suvaldyti važiavimo greičius. Visi žinome, kad Kelių eismo taisyklės nustato leidžiamą važiavimo greitį ir jo mes privalome laikytis, tačiau kartais pati kelio aplinka ar kiti elementai sudaro sąlygas vairuotojams važiuoti greičiau ir ten reikia to akcento, kad atkreiptių vairuotojų dėmesį.
Mes žinome, kad važiuodami ilgais atstumais priprantame prie važiavimo greičio ir prarandame greičio pojūtį, kartais nepiktybiškai norėdami viršyti greitį. Tai tokiu atveju ten tikrai yra yra reikalingi matuokliai“, – teigia E.Morkūnas.
Kartais teigiama, kad Vakaruose sektoriniai greičio matavimo prietaisai yra įrengiami ekonominiais tikslais, kad vairuotojai taupytų degalus, tačiau Lietuvoje jie atlieka kontrolės funkciją.
„Priežasčių, pateisinti vienokius ar kitokius elementus, galima surasti. Vieni gali šnekėti apie ekologiją, kiti apie eismo saugą, bet mes turime kontrolės mechanizmą. Aš ne kartą esu sakęs, kad greičio matuokliai atlieka Kelių policijos pareigūno funkciją. Kai negalime skirti šitiek policijos resursų kontroliuoti eismą – pasitelkiame greičio matuoklius“, – sako E.Morkūnas.
Saugaus eismo ekspertas pritaria, kad reikia atsižvelgti į eismo infrastruktūrą, kuri leistų vairuotojui jaustis saugiai dalyvaujant eisme, o ne tik statyti matuoklius.
„Dėl to abejonių nėra, faktas yra aiškus. Vienareikšmiškai, ypač kalbant apie vidutinio greičio matuoklius, tie avaringi ruožai, kuriuose yra įskaitinių eismo įvykių, tai tikrai matuokliai ten turėtų būti. Kitas klausimas, ar matuokliai visur turėtų būti kaip pigesnė alternatyva negu keisti tam tikrą infrastruktūrą, kas yra gerokai brangiau.
Infrastruktūra turi būti tinkama, kad eismo dalyviai jaustųsi saugiai, plius infrastruktūra turi dar ir kitą pusę medalio pusę. Visi vairuotojai daro ir darys klaidas, reiškia, infrastruktūra turi būti ne tik tinkama, kad būtų saugu ja naudotis, kad įvykus klaidai, infrastruktūra sumažintų eismo įvykio pasekmes. Šitie dalykai taip pat neturi būti pamiršti“, – mano S.Šuminas.
Jis sutinka su laidos vedėjo pamąstymu, jog galbūt iš taupumo valstybė stato greičio matuoklius, nes keisti infrastruktūrą yra brangiau, ir priduria, kad trūksta elementarių atsakymų į visuomenės klausimus.
„Toks įtarimas gali kilti. Dar papildomai pasakyčiau, kad yra ir komunikacijos klausimas. Jeigu apsilankytume, pavyzdžiui, Švedijos transporto agentūros puslapyje, kuri irgi masiškai diegia matuoklius, ten labai aiškiai ir labai daug klausimų atsakyta visuomenei. Labai paisoma visuomenės nuomonės, ten net yra informacija, iš ko tas greičio matuoklis susideda, kas yra jo viduje.
Pasakyčiau, kad tos švietėjiškos dalies, daugiau atsakymų iš tiesų trūksta pastaruoju metu. Gyvename tokiose sąlygose, kur kirvis kabo virš galvos. Visos pamokos, kuomet viską drausti ir bausti, pamirštant edukaciją ir kitus dalykus, tai nėra vienintelė priemonė. Yra daug kitų dalykų, ką reikia taip pat padaryti, kad eismas keliuose būtų saugesnis“, – sako S.Šuminas.
Transporto kompetencijų agentūros skyriaus vadovas tvirtina, kad pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į infrastruktūros trūkumus ir stengtis juos sutvarkyti, o sektorinius greičio matuoklius įdiegti kaip laikiną priemonę, kol kelyje būtų šalinami kiti trūkumai.
„Dėl kelių būklės turbūt galėtume ištisos paros transliaciją daryti, šnekėti ir aptarti kelių būklę Lietuvoje, nes tikrai aktuali tema. Kalbant apie tai, kad Kelių direkcija atsitraukia nuo savo pateiktų 50-ties ruožų, aš savo asmenine nuomonę pasakyčiau, kad tai yra sveikintinas sprendimas šitoje situacijoje.
Tikrai ne visi tie ruožai reikalauja greičio matuoklių prioritetine tvarka, nes infrastruktūros trūkumų tuose ruožuose mūsų institucijos atliekamų tyrimų metu tikrai yra nustatyta nemažai. Kai kurie ruožai turi ir po 30, 40 nustatytų trūkumų, susijusių su ženklinimu, ženklais, šalikelėmis, atitvarų įrengimu ir kiti.
Mes, kaip saugaus eismo specialistai, visą laiką akcentuojame, jog reikia užtikrinti tai, kad kelio infrastruktūrą nesudarytų tam tikrų priežasčių eismo įvykiui įvykti.
Puikus pavyzdys, turime sankryžų, kuriose nėra apsaugotas kairinis posūkis, o dėl greičio viršijimo, žiūrint į šių metų statistiką, mes turime 94 eismo įvykius, kuriuose policija nustatė, kad priežastis buvo greitis ir jie yra įvykę sankryžose. Žiūrint į tas pačias sankryžas, galbūt jose irgi reikia tam tikrų korekcijų.
Policijai reikia įvardinti administracinio nusižengimo priežastis. Dažniausia nusižengimo priežastis būna įvardinama greitis, saugaus atstumo nesilaikymas ir ir kiti administraciniai nusižengimai. Mes stengiamės žiūrėti į kitus elementus, kurie lėmė eismo eismo įvykius.
Šiais metais, per 10 mėnesių, yra užfiksuoti beveik 600 eismo įvykių, kuriuose nurodyta priežastis – greitis, tačiau žiūrint detaliau, tai 223 buvo nuvažiavimai nuo kelio, 41 atsitrenkimas į medį ir 18 atsitrenkimų į stulpą.
Apsnigta ir apledėjusi kelio danga – 44 eismo įvykiai, kelio vingyje buvo 103 eismo įvykiai, įvyko 43 priešpriešiniai susidūrimai ir vidutinio greičio ruožuose įvyko 56 eismo įvykiai.
Ką aš noriu pasakyti, kad yra tikrai kitų elementų ir kitų trūkumų keliuose, kuriuos mes turėtume pašalinti. Mes sutinkame su ta pozicija, kad sektorinius greičio matuoklius reikia įrengti, tačiau sakome, kad juos reikia įrengti kaip laikiną priemonę, kol tam tikri trūkumai bus pašalinti ir ta kelio atkarpa bus galima saugiai judėti į priekį“, – kitas eismo įvykių priežastis vardina E.Morkūnas.
Saugaus eismo ekspertas siūlo atsižvelgti ir į gilesnes eismo įvykių priežastis ir nenurašyti visko tik nesaugiam greičiui.
„Galima amžinai kalbėti apie kelių būklę. Faktas, kad yra išteklių klausimas, tai turi įtakos, bet aš galvoju, kad eismo įvykių priežasčių nustatyme yra daug pilkų vietų tenai yra. Sako greitis, bet jeigu pasigilinus – ne tik greitis.
Aišku, jokiu būdu nesitikiu, kad bus tyrimai kaip aviacijoje, kurie yra kito lygio, bet ten ir žūtys yra kito lygio. Bet viskas, kas yra geriausia apie saugų eismą kelių transporte ateina iš aviacijos, nes ten saugumas – top prioritetas.
Kaip pavyzdį dar galiu pasakyti, švedai nuo 1990 metų eismo įvykiuose taip pat fiksuoja ir žuvusius, kurie yra savižudžiai. Jų yra apie 10 proc. Žinant, kad Lietuva pagal savižudybes visuomet yra pirmaujanti, reikėtų ir taip įsivertinti“, – sako S.Šuminas.
Pasak Transporto kompetencijų agentūros skyriaus vadovo, mirtini eismo įvykiai šalyje yra tiriami ir iš inžinerinės perspektyvos, bandant nustatyti, ar tai galėjo turėti įtakos eismo nelaimei.
„Galiu atsakyti, kad eismo įvykiai yra tiriami. Svarbu yra atskirti policijos veiklą, kuri susijusi su administraciniais ir teisiniais procesais ir yra kita dalis – inžinerinė tiriamoji dalis.
Tai šitoje vietoje Transporto saugos administracija kartu su Transporto kompetencijų agentūra atlieka mirtinų eismo įvykių tyrimus ir bando nustatyti, ar buvo inžinerinių trūkumų, galėjusių nulemti eismo įvykio pasekmes ar priežastis. Tam tikrų trūkumų tikrai būna nustatoma“, – tikina E.Morkūnas.
Be to, jis sutinka, kad Lietuvoje yra per mažai gilinamasi į galimas psichologines priežastis, kurios gali turėti įtakos eismo įvykiams, tačiau tam yra kliūčių.
„Tai yra tiesa, bet yra tam tikrų problemų dėl to, kad kontaktą su asmenimis, kurie padarė eismo įvykį, palaiko policijos pareigūnai ir mes, kaip institucijos, norėdamos apklausti žmogų, kuris padarė eismo įvykį ar dalyvavo eismo įvykyje, deja, tokios teisės neturime ir greičiausiai neturėsime dėl duomenų apsaugos.
Mūsų institucija veikia kartu su aviacijos sektoriumi, tai mes tikrai nemažai elementų, kurie susiję su eismo sauga, bandome pritaikyti būtent iš aviacijos ir šiek tiek pakeisti eismo saugos sistemą iš inžinerinės pusės, ypač valstybinės reikšmės keliuose“, – tvirtina E.Morkūnas
