Kuršių nerija
Kuršių nerijos nacionalinis parkas – viena labiausiai lankomų saugomų teritorijų Lietuvoje. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad statant automobilius Kuršių nerijoje reikia vadovautis ne tik kelių eismo taisyklėmis ir kelio ženklais, bet ir laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymosi etiketo.
Kuršių nerijoje motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti ir važinėti po mišką galima tik keliais.
Nereikėtų važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ne ant kietosios kelio dangos, užstatyti užtvarų ir įvažiavimų į mišką.
Statyti transporto priemones Kuršių nerijos gamtoje galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.
Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Šventoji
Šventoji yra saugomos teritorijos – Būtingės geomorfologinis draustinio – dalis. Šiame draustinyje draudžiama palikti stovėti automobilius.
Palangos ir Klaipėdos miestai
Šių vietovių ribose statant automobilius svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir savivaldybių nustatytų reikalavimų. Tačiau pagrindinis aplinkosaugos reikalavimas yra paprastas – transporto priemones galima statyti tik joms skirtose aikštelėse.
Kai kurios pajūrio teritorijos – ne vieta pasivaikščiojimams
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kai kuriuose pajūrio teritorijose lankytis griežtai draudžiama. Tokios vietovės yra:
Smeltės botaninis draustinis (Klaipėdos miesto sav.);
Kopgalio ornitologinis draustinis (Kuršių nerijoje);
Naglių gamtinis rezervatas (Kuršių nerijos nacionaliniame parke). Išimtis: Naglių gamtinis pažintinis takas (vadinamas „Mirusiosios kopos“ maršrutu) – tai vienintelis leidžiamas takas, kuriuo lankytojai gali eiti tik laikydamiesi tako ribų;
Grobšto gamtinis rezervatas (taip pat Kuršių nerijoje).
Šios saugomos teritorijos skirtos griežtai biologinės įvairovės apsaugai – jose neleidžiama lankytis, vaikščioti ar būti net pėsčiomis. Draudimai taikomi siekiant užtikrinti saugomų rūšių (ypač paukščių) ramybę bei buveinių išsaugojimą.
Svarbu
Tik specialiųjų tarnybų (policijos, medikų, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų, aplinkos apsaugos, aptarnaujančio personalo) transporto priemonių vairuotojai turi teisę įvažiuoti į Lietuvos pajūrį.
Teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele: t. y. išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.
Atsakomybė
Pažeidus minėtas taisykles gresia įspėjimas arba finansinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo vietovės statuso, jos rėžiai gali siekti nuo 30 iki 150 eurų (juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki vieno 230 eurų).
Daugiau aplinkosaugos patarimų ir reikalavimų galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Poilsiauk atsakingai“.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.