Vilnius vis dar labai toli iki garsiosios 15 minučių miesto idėjos, kai norimą objektą galima pasiekti per 15 minučių. Lietuvoje reitingo lyderis – Šiauliai, gerokai aplenkę keturis didžiuosius šalies miestus.

Pastaraisiais metais Europoje itin išpopuliarėjusi 15 minučių miesto idėja grindžiama principu, kad žmogus pagrindinius kasdienius poreikius – darbą, mokyklą, universitetą, parduotuvę, medicinos įstaigą ar laisvalaikio praleidimo vietas – turėtų pasiekti pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu per 15 minučių.

Tokia miesto struktūra siejama su patogesne, sveikesne ir tvaresne gyvenimo kokybe.

Šiauliai nušluostė nosį

[[ge:lrytas:lrytas:39181425]]

Vis dėlto devyniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse atlikta apklausa parodė, jog net 48 didžiausiuose regiono miestuose daugumos gyventojų kasdienės kelionės trunka pusvalandį ar ilgiau.

Galimybę viską savo mieste pasiekti per 15 minučių turi tik nedidelė dalis gyventojų, daugiausia – mažesniuose miestuose.

[[ge:lrytas:lrytas:39342664]][[ge:lrytas:lrytas:39366187]][[ge:lrytas:lrytas:39373934]]

Šis tyrimas atskleidė ir reikšmingą atotrūkį tarp didžiausių Lietuvos miestų. Vilniuje vos 13,3 proc. gyventojų nurodo, kad jiems užtenka 15 minučių kasdieniams tikslams pasiekti. Kaune tokių gyventojų dalis kiek didesnė – 19,3 proc., Klaipėdoje – 28,6 proc.

Labiausiai reitinge išsiskiria Šiauliai: net 40,5 proc. šio miesto gyventojų savo kasdienius taškus gali pasiekti per 15 minučių.

Nors Panevėžys yra mažesnis miestas, jame gyventojų dalis, pasiekianti svarbiausias miesto vietas per ketvirtadalį valandos, yra mažesnė ir siekia 34,3 proc.

Sunkiau vyresniesiems

Tyrimo duomenys atskleidė ir ryškius skirtumus tarp kartų: jauniausi gyventojai miestuose svarbiausius tikslus pasiekia greičiausiai – beveik 30 proc. 18–24 metų žmonių tam užtrunka 15 minučių. Vyresnių nei 65 metų grupėje tokių gyventojų dalis yra perpus mažesnė.

Vyresnio amžiaus žmonės rečiausiai kaip pagrindinę transporto priemonę nurodo automobilį – jį kasdien renkasi 62,6 proc. apklaustų Lietuvos senjorų, o, pavyzdžiui, net 80,2 proc. 34–45 metų Lietuvos miestų gyventojų dažniausiai keliauja automobiliu.

„Nors vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje rečiausiai kasdien renkasi automobilį ir yra aktyviausia viešuoju transportu važiuojanti amžiaus grupė, bet būtent jiems kelionės užtrunka ilgiausiai.

Tai rodo, kad miestų infrastruktūra ir paslaugų išdėstymas toli gražu nėra patogus“, – paaiškino „Bolt“ viešųjų ryšių vadovas Vidurio ir Rytų Europos regione Mantas Čižas.

Ryga – reitingo apačioje

Baltijos šalių sostinių reitinge arčiausiai 15 minučių miesto idealo yra Talinas, kur 19,2 proc. gyventojų savo kiekvienos dienos tikslus pasiekia per ketvirtį valandos.

Vilnius, kurio kas aštuntas gyventojas pagrindinius dienos tikslus pasiekia per 15 minučių, Baltijos šalių sostinių trejetuke yra per vidurį.

Ryga atrodo prasčiausiai – kas dešimtas, arba tik 9,8 proc. gyventojų, gali tai pasakyti apie savo kasdienes keliones. Latvijos sostinės rezultatas reitinge – prasčiausias iš visų Vidurio ir Rytų Europos miestų.

Ir didelis gali būti patogus

Draugiškų miestų indekso rezultatai iš Vidurio ir Rytų Europos miestų buvo analizuojami miestus skirstant pagal jų dydį.

Toks suskirstymas parodė, kad didžiausių miestų, turinčių per milijoną gyventojų, grupėje geriausiai pasirodo Varšuva (15,9 proc. kasdienius tikslus pasiekia per 15 minučių), už jos rikiuojasi Praha (13,8 proc.) ir Bukareštas (13 proc.).

Didelių miestų kategorijoje (500 tūkst.–1 mln. gyventojų), į kurią patenka ir Vilnius bei Ryga, vyrauja Lenkijos miestai: Krokuva (30,30 proc.), Lodzė (28,85 proc.), Vroclavas (26,79 proc.).

Vidutinio dydžio miestų grupėje (250–500 tūkst. gyventojų) pirmauja Splitas (44 proc.), už jo rikiuojasi Lenkijos miestai Ščecinas (40,6 proc.) ir Bydgoščius (37,5 proc.). Kaunas ir Talinas panašaus dydžio miestų sąraše yra apačioje.

Mažesnių miestų grupėje (100–250 tūkst. gyventojų) pirmąją vietą užima Kroatijos miestas Rijeka (53,3 proc.), antroje – Lietuvos ketvirtas pagal dydį miestas Šiauliai (40,5 proc.), trečioje – Breilos miestas Rumunijoje (40 proc.).

„Matome, kad mažesni miestai yra patogesni, bet yra ir įdomių išimčių. Pavyzdžiui, net du iš penkių beveik 400 tūkst. gyventojų turinčio Lenkijos miesto Ščecino gyventojų pagrindinius kelionių tikslus pasiekia per 15 minučių.

Iš tiesų miesto dydis nebūtinai yra lemiamas veiksnys, dideli miestai taip pat gali būti patogūs gyventi“, – sakė M.Čižas.

Naujausia Draugiškų miestų indekso apklausa buvo atlikta šįmet devyniose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Kroatijoje ir Rumunijoje. („Sostinė“)

Vienas miestas nušluostė nosį Vilniui ir kitiems didmiesčiams: sako, kad sostinė – atsilikusi