Į situaciją sureagavo ir dainininkas, muzikos prodiuseris Stanislavas Stavickis – Stano, parašęs kandų įrašą feisbuke.
„Noriu papasakoti jums apie patį greičiausią būdą prarasti vairuotojo pažymėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Įdomybės prasideda, jei važiuodami P. Vileišio gatve aplenksite dviratininką. Neteksite vairuotojo pažymėjimo nuo 3 iki 6 mėnesių, plius bauda. Ir visiškai nesvarbu, kokiu greičiu dviratininkas važiuoja. Taip, teisingai supratote – net jei važiuoja 3 km/h greičiu, net jei gatvė visiškai tuščia, o jūs labai saugiai atliekate lenkimo manevrą – teisėms ate.
Automobilis – lyg iš filmo: štai taip gatvėmis rieda „raggare“ paverstas antikvarinis „Chevrolet Impala“
Tai gal policija žiūri atlaidžiai ir nebaudžia? Ne – kone kasdien matau pareigūnus skiriančius baudas.
Tai gal imtasi priemonių atkreipti vairuotojų dėmesį? Ne – kaba tik niekur kitur nematytas kelio ženklas Nr. 559.
Tai gal galima pasirinkti kitą kelią automobiliams? Ne – negalima. Į mano studiją ir dar į šimtus pastatų, esančių 2,5 km ilgio gatvėje, patekti gali tik važiuodamas P. Vileišio gatve“, – rašė Stano.
Jis pridūrė, kad be pareigūnų, čia dažnai leidžiančių laiką, atpažįsta kelis dviratininkus, kurie, turėdami vaizdo registratorius, specialiai lėtai „patruliuoja“ gatve, o pažeidusius tvarką įduoda policijai.
Susiję straipsniai
Skamba absurdiškai, tačiau tai – tiesa: dviračių gatvėse lenkti negalima net tuo atveju, jei dviratininkas juda sraigės greičiu.
Baudos už pažeidimus visai nejuokingos: už lenkimą neleistinoje vietoje gresia bauda nuo 170 iki 230 eurų, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 660 eurų. Be baudos už nusižengimą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Kaip naujienų portalui Lrytas aiškino „JUDU“ Komunikacijos specialistė Gabrielė Valaitytė, sprendimas P. Vileišio gatvę pritaikyti kaip dviračių gatvę buvo priimtas įvertinus jos svarbą miesto dviračių tinklui.
Esą ši jungtis itin reikšminga dviratininkams, tačiau iki šiol esama infrastruktūra nepakankamai atitiko jų poreikius ir saugumo reikalavimus. Todėl 2024 m. pasirinktas sprendimas leido pagerinti eismo sąlygas ir užtikrinti saugesnį bei patogesnį judėjimą dviračiais.
Tačiau vairuotojai turėtų žinoti, kad tokia gatvė Vilniuje nėra vieninelė. Šiuo metu dviračių gatvės yra įrengtos M. K. Čiurlionio g. ir aplinkinėse: Z. Sierakausko, P. Klimo, Jovaro, Raseinių g. Taip pat Krokuvos g.
Vis dėlto svarbu žinoti – jei dviratį asmuo stumiasi, taisyklė jį lenkti nebegalioja. Kaip naujienų portalui Lrytas sakė vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, tokiu atveju mes kalbame ne apie dviratininką, o apie pėsčiąjį. Pėsčiųjų lenkti dviračių gatvėje nedraudžiama.
Pažeidėjus skaičiuoja šimtais
Balandžio 22 d. vakarą Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai kartu su „JUDU“ atstovais vykdė prevencinę priemonę minėtoje P. Vileišio dviračių gatvėje.
Čia automobiliai juda abiem kryptimis, tačiau jų vairuotojams draudžiama lenkti dviratininkus išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
Trečiadienio vakarą pareigūnai užfiksavo du pažeidimus. Vairuotojams surašyti administracinio nusižengimo protokolai už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą.
Statistika rodo, kad pažeidimų šioje dviračių gatvėje netrūksta: per 2025 m. nustatyta 110 pažeidėjų, o nuo šių metų sausio 1 d. iki balandžio 22 d. – jau 101.
Policija primena, kad visiems eismo dalyviams dviračių gatvėse ribojamas greitis – leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 30 km/h greičiu. Dviratininkai gali važiuoti laisvai, nebūtinai viena eile ir kuo arčiau dešiniojo krašto. Dviračių gatvėse taip pat draudžiama stovėti ir statyti automobilį, išskyrus specialiai tam nurodytas vietas.
Svarsto šių gatvių reikalingumą
Kaip naujienų portalui Lrytas perdavė susisiekimo ministro patarėjas Lukas Paškevičius, dviračių gatvės samprata į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą bei Kelių eismo taisykles buvo įtraukta prieš penkerius metus – 2021-aisiais.
Susisiekimo ministerija neturi duomenų, kuriuose miestuose ir kiek iš viso yra dviračių gatvių.
Remiantis 2025 m. savivaldybių pateiktais duomenimis, 2021–2025 metų laikotarpiu Lietuvos miestuose įrengtas apie 10 km ilgio bendras dviračių gatvių ilgis.
„Svarbu pabrėžti, kad tokio tipo gatvės negali būti rengiamos ten, kur būtina užtikrinti didelį eismo pralaidumą. Jos skirtos pagalbinėms, privažiuojamojo tipo gatvėms, kurios dubliuoja aukštesnio tipo gatves. Svarstome šių gatvių reikalingumą ir artimiausiu metu planuojame priimti galimus sprendimus“, – komentavo L. Paškevičius.