„Kreipiuosi į Jus dėl Kauno mieste masinio pobūdžio įgavusios praktikos įrengti prioritetinius ir įspėjamuosius kelio ženklus (pvz., Nr. 203 „Duoti kelią“, Nr. 204 „Stop“, Nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“ ir kt.) juos tiesiogiai nupiešiant ant stačiakampių ar kvadratinių metalinių skydų su fluorescenciniu (geltonu) fonu.
Informuoju, kad tokia ženklinimo praktika prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams bei tarptautinėms konvencijoms“, – balandžio mėnesį portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcijai atsiųstame laiške dėstė skaitytojas.
Tokį pat laišką vyras adresavo policijai, Lietuvos transporto saugos administracijai ir kt.
Dalyje Kauno – eismo ribojimai: paaiškino, kas vyksta
„Formos svarba pagal tarptautinę teisę Lietuvos ratifikuota 1968 m. Vienos konvencija dėl kelio ženklų ir signalų bei ją papildantis Europos susitarimas nustato, kad esminė kelio ženklo informacinė savybė yra jo geometrinė forma. Konvencijos 1 priede nurodyta, kad ženklas „Duoti kelią“ privalo būti lygiakraštis trikampis, kurio viena viršūnė nukreipta žemyn.
Ženklas turi būti atpažįstamas iš formos net ir tada, kai jo paviršius yra užterštas, apsnigtas ar matomas tik siluetas. Nupiešus trikampį ant kvadrato, ženklo geometrinė forma tampa kvadratine, o tai iš esmės keičia jo identifikavimo principą ir klaidina vairuotojus“, – laiške dėstė vyras.
Susiję straipsniai
Jis taip pat užsiminė ne tik apie grėsmę saugumui, bet ir apie galimą teisės aktų pažeidimą: „Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintose „Kelio ženklų įrengimo ir projektavimo taisyklėse“ (KĮPT) 21 punktas nustato, kad kelio ženklai turi atitikti LST EN 12899–1 standarto reikalavimus.
Pagal standartą, ženklas yra pats skydas, o ne piešinys ant kito skydo. Nors taisyklės leidžia naudoti fluorescencinį foną (rėmą) dėmesiui atkreipti, pats ženklas turi išlaikyti savo iškilią, specifinę formą. Taisyklių 24 punktas numato, kad papildomas fonas gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais, tačiau jis negali pakeisti paties ženklo konstrukcinės formos į stačiakampę.“
Šiuo laišku vyras institucijų prašė atlikti Kauno miesto sankryžų auditą ir nustatyti vietas, kur įrengti standartų neatitinkantys kelio ženklai, bei pakeisti, jo nuomone, neteisėtą ženklinimą.
Ministerija: svarbu įvertinti įrengimo laiką
Kaip portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo susisiekimo ministro Juro Taminsko patarėjas Lukas Paškevičius, nuo 2022 m. birželio 1 d. Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3–83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimai nenumato galimybės kelio ženklus įrengti ryškiaspalviuose skyduose.
„Galiojančių Taisyklių 367 punktas draudžia ženklus įrengti pagamintus ar sukomponuotus ryškiaspalviuose skyduose. Pažymime, kad Taisyklių nuostatos taikomos naujai įrengiamiems arba keičiamiems ženklams. Todėl svarbu įvertinti ir įrengimo laiką: minimi kelio ženklai galėjo būti įrengti anksčiau, t. y. iki 2022 m. birželio 1 d. Taisyklių pakeitimų“, – aiškino L. Paškevičius.
Ministro patarėjas pažymi, kad remiantis Taisyklėmis, turi būti išlaikoma ir fizinė kelio ženklo forma (trikampė, apvali, kvadrato, stačiakampio, aštuonkampio).
„Papildomai pažymime, kad kelio ženklas Nr. 548 „Stotelė“ arba jo atvaizdas gali būti įrengiamas alternatyviose vietose: ant stotelės paviljono ir pan. (užtikrinant ženklo tinkamą išdėstymą kelio skersiniame ir išilginiame profilyje, taip pat užtikrinant ženklo matmenis). Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad kelio darbų vietai pažymėti gali būti naudojami įspėjamieji ar informaciniai skydai, kuriuose įkomponuojami kelio ženklai“, – pridūrė L. Paškevičius ir pateikė ženklų pavyzdį.
Sieks užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą
Susisiekimo ministerija dėl galimų kelio ženklų įrengimo taisyklių pažeidimų Kaune kreipėsi į LTSA, siekdama užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą ir tinkamą eismo saugumo reikalavimų laikymąsi.
„Pagal Vietos savivaldos įstatymo ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu, rekonstravimu ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimu bei eismo organizavimu yra įpareigotos savivaldybės.
Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo „užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus“ bei „organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“.
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad „savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai“.
Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nei Susisiekimo ministerijos nuostatai, nei kiti teisės aktai nesuteikia Susisiekimo ministerijai teisės vertinti ar spręsti klausimų, susijusių su aukščiau minėtų įstatymais deleguotų savivaldai savarankiškų funkcijų vykdymu.
Įgaliojimus atlikti administracinių nusižengimų tyrimus ir surašyti protokolus pagal Administracinių nusižengimų kodekso 462 straipsnį turi policija ir LTSA“, – pažymėjo ministro patarėjas L. Paškevičius.