„Tyrimo išvados patvirtino, kad Jiesios atveju avariją nulėmė geležinkelio stoties budėtojo veiksmai. Tuo tarpu Gudžiūnų avariją lėmė ašidėžės defektas, ir vėliau jos subyrėjimas ruože, kuriame buvo išjungta riedmenų automatinės kontrolės sistema (RAKP)“, – rašoma pranešime.
Gegužės pradžioje Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys į Palemoną vykę skaldą gabenę vagonai, dėl to buvo sutrikęs traukinių eismas.
Kitas incidentas tą patį savaitgalį įvyko Kauno rajone esančioje Jiesioje, kai nuo vėžės nuriedėjo iš Duisburgo važiavęs lokomotyvas ir 4 krovininiai vagonai.
Po dviejų traukinių avarijų – kontrolės posėdis: atsakė, kur investuoti ne laikas
Po šių incidentų Susisiekimo ministerijai pavaldi LTG inicijavo komisiją, kuri tyrė avarijų priežastis. Bendrovė taip pat pasižadėjo parengti papildomas saugos priemones, kurios būtų įdiegtos į šalies geležinkelių sistemą.
Abiejų avarijų padaryta žala geležinkelio infrastruktūrai, įskaitant ir žalą reputacijai, preliminariais duomenimis, siekia daugiau nei 11,5 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir remonto darbų Gudžiūnuose bei Jiesioje kaina.
Susiję straipsniai
Tyrimo metu tikrintos visos versijos
Kaip skelbia LTG, vidinio tyrimo metu buvo įvertintos techninės, organizacinės ir žmogiškųjų veiksnių aplinkybės, taip pat identifikuotos priežastys bei numatytos papildomos priemonės eismo saugumui geležinkelyje stiprinti.
Tyrimo metu buvo patikrintos įvairios versijos: nuo technologinių infrastruktūros bei riedmenų priežiūros iki išorinio įsikišimo.
Nors nė vienos iš šių avarijų metu žmonės nenukentėjo, įmonės teigimu, įvykiai turėjo reikšmingą poveikį keleiviniam ir krovininiam eismui bei infrastruktūrai.
Skelbiama, kad iškart po abiejų avarijų LTG pradėjo įgyvendinti trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių planą, kuris buvo pristatytas ir Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijoje.
Bendrovės teigimu, trumpalaikės priemonės apima papildomas riedmenų techninės būklės patikras, veikimo algoritmų peržiūrą ir papildomų kontrolės grandžių įdiegimą, darbuotojų instruktažus ir pasirengimo stiprinimą.
Tuo metu ilgalaikės priemonės orientuotos į visos sistemos modernizavimą – geležinkelio kelių ir kritinės infrastruktūros atnaujinimą, signalizacijos ir valdymo sistemų modernizavimą, automatinės riedmenų kontrolės sprendimų plėtrą, europinės vėžės ruožo nuo Kauno iki Lenkijos sienos signalizacijos sistemų diegimą bei darbuotojų kompetencijų stiprinimą.
LTG skaičiuoja, kad iki 2030 m. saugumo sprendimams ir infrastruktūros gerinimui gali prireikti daugiau kaip 800 mln. eurų investicijų.
Pasak LTG, po gegužės 1 d. Gudžiūnuose įvykusios avarijos jau baigti ir paskutiniai infrastruktūros atnaujinimo darbai – pakloti ilgabėgiai, užtikrinantys sklandesnį, saugesnį ir tylesnį traukinių eismą.
Jiesioje, kur gegužės 2 d. lokomotyvas nuriedėjo nuo bėgių, eismas taip pat jau visiškai atkurtas – be trikdžių vyksta tiek keleiviniai, tiek krovininiai traukiniai.
Kaip skelbė naujienų agentūra ELTA, Kauno apygardos prokuratūra, reaguodama į per vieną savaitgalį įvykusias traukinių avarijas, taip pat pradėjo du atskirus ikiteisminius tyrimus.
Teisingumo ministerijos Saugos tyrimų skyrius taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimus, veiksmų ėmėsi ir Lietuvos transporto saugos administracija.