Nors mažos taršos zona Vilniuje nustatyta prieš pusantrų metų, tik pastarosiomis dienomis jos prieigose atsirado rimti įspėjimai. Tiesa, dar neaišku, kada pažeidėjai bus apdalyti baudomis.

Raudonu brūkšniu perbrauktas automobilis, iš kurio kyla dūmai, – tik praėjusių metų pabaigoje įsigaliojęs kelio ženklas, reiškiantis, kad zonoje taršių automobilių eismas draudžiamas.

Vilniuje tokie ženklai įrengti prieš mažos taršos zoną ir jai baigiantis Islandijos g., Vilniaus g. (nuo Islandijos g. iki Trakų g.), Klaipėdos g., Liejyklos g. (nuo Vilniaus g. iki Totorių g.) ir Benediktinių g. (nuo Vilniaus g. iki Šv.Ignoto g.).

Šios gatvės buvo pasirinktos atsižvelgiant į transporto intensyvumą, jose vyraujančią didelę oro ir triukšmo taršą bei aktyvų pėsčiųjų ir dviratininkų eismą.

[[ge:lrytas:lrytas:42604599]]

Mažos taršos zona Vilniuje įsigaliojo 2025 metų sausio 1 dieną. Jas turėjo patvirtinti ir kitų miestų, kuriuose daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, savivaldybės tarybos. Kurortai ar kurorto statuso siekiantys miestai galėjo elgtis savo nuožiūra.

Policininkai įsikiša retai

[[ge:lrytas:lrytas:42779258]][[ge:lrytas:lrytas:42770548]][[ge:lrytas:lrytas:42621520]]

Vilniaus policijos atstovas Tomas Bražėnas sakė, kad kiekviena savivaldybė turi jurisdikciją tvirtinti taisykles: kokių transporto priemonių eismas draudžiamas, ar taikomas mokestis, ar yra išimčių gyventojams ir panašiai.

Pasak jo, šių taisyklių laikymosi tvarka taip pat yra savivaldybės ir aplinkos apsaugos institucijų kompetencijai priskirti klausimai.

„Policijos pareigūnai turi teisę bausti taršių automobilių vairuotojus, tačiau dažniausiai vykdomi bendri reidai su kitų įstaigų atstovais – aplinkosaugininkais, Lietuvos transporto saugos administracija“, – pasakojo T.Bražėnas.

Miestai elgėsi skirtingai

Vilnius, kaip ir Klaipėda, Panevėžys, Anykščiai, pasirinko draudimo modelį.

Į mažos taršos zoną Senamiestyje draudžiama įvažiuoti transporto priemonėms, neatitinkančioms „Euro 3“ standarto.

Tai – automobiliai, pagaminti iki 2000–2001 m., kurių varikliai benzininiai, arba iki 2001–2002 m. transporto priemonės, kurių varikliai dyzeliniai. „Euro 3“ ir aukštesnės klasės mašinos į mažos taršos zoną įvažiuoti gali.

Šiauliai pasielgė kiek kitaip. Miesto valdžia nusprendė apriboti įvažiavimą į mažos taršos zoną tik „Euro 2“ ir žemesnės klasės mašinoms ir tik nuo 2028 metų.

Kaunas – išskirtinis miestas. Jis anksčiausiai pasirinko rinkliavos modelį. Draudimo atsižvelgiant į „Euro“ klasę nėra – mokamas 2 eurų mokestis kiekvieną kartą tranzitu važiuojant per Senamiestį.

Baudas skiria tiktai Kaune

Kartu su naujais kelio ženklais nuo 2025 metų pabaigos įsigaliojo ir baudos už jų pažeidimą.

Taisykles pažeidus pirmą kartą, skiriama nuo 40 iki 80 eurų bauda.

Už pakartotinį pažeidimą – nuo 80 iki 200 eurų bauda.

Tiesa, Vilniuje, kaip ir Klaipėdoje, Panevėžyje, aktyvios kontrolės dar nėra, tad ir baudos neskiriamos. Bet kontrolės įvedimas yra laiko klausimas.

O štai Kaune prie įvažiavimų į mažos taršos zoną įrengta 10 vaizdo kamerų.

Nesumokėjus už tranzitą per Senamiestį skiriama nuo 40 iki 80 eurų bauda.

Kaune baudos vairuotojams jau siunčiamos – vaizdo kameros nuskaito automobilių valstybinius numerius, sistema identifikuoja, ar rinkliava sumokėta, ir surašo pažeidėjams protokolus automatiškai.

Beje, protokolai atkeliauja paštu po kelių savaičių ar netgi mėnesių.

Ženklus jau sustatė ir Vilniaus centre, tačiau baudas kol kas išrašinėja tiktai Kaune