„Tyrimas rodo, kad vairuotojų saugumo jausmą šalia paspirtukininkų labiausiai mažina sunkiai prognozuojamos situacijos. Kai paspirtuko vairuotojas staiga įvažiuoja į perėją ar netikėtai išvažiuoja į važiuojamąją dalį, automobilio vairuotojui lieka labai mažai laiko sureaguoti.
Tokiose situacijose itin svarbu, kad visi eismo dalyviai elgtųsi aiškiai, laikytųsi taisyklių ir įvertintų savo veiksmų pasekmes aplinkiniams“, – sako „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius.
Kad staigūs manevrai keliuose gali baigtis ne tik išgąsčiu, bet ir realia žala, rodo ir „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenys. Paspirtukai į žalų istorijas patenka labai skirtingomis aplinkybėmis: nuo susidūrimų su automobiliais iki situacijų, kai vairuotojas prie savo automobilio grįžta jau po įvykio ir randa subraižytą ar apgadintą kėbulą.
Vaizdai iš Vilniaus centro: per avariją žuvo elektriniu dviračiu važiavęs 16-metis
Vis dėlto skaudžiausios yra tos situacijos, kuriose nukenčia žmogus. Pernai vienu iš tokių atvejų sankryžoje tarp namų susidūrė automobilis ir paspirtukas, o gydymo išlaidoms atlyginti buvo išmokėta beveik 1,3 tūkst. eurų.
Staigiai stabdyti teko kas antram vairuotojui
Susiję straipsniai
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusei vairuotojų (53 proc.) yra tekę staigiai stabdyti, kai paspirtuko vairuotojas netikėtai įvažiavo į perėją. Dar 39 proc. apklaustųjų nurodė susidūrę su situacija, kai paspirtukininkas netikėtai išvažiavo į važiuojamąją dalį.
Beveik trečdalis apklaustųjų teigė susidūrę su atvejais, kai paspirtuko vairuotojas važiavo važiuojamąja dalimi tarp automobilių, 27 proc. nurodė, kad paspirtuko vairuotojas buvo sunkiai matomas tamsoje, o 18 proc. teigė jautęsi nesaugiai, kai paspirtuko vairuotojas važiavo per arti automobilio. 13 proc. vairuotojų teigė vos išvengę susidūrimo su paspirtuku, o 2 proc. susidūrimą jau yra patyrę.
„Miesto eisme atstumai tarp eismo dalyvių neretai nedideli, todėl net kelios sekundės gali lemti, ar pavyks išvengti susidūrimo. Dėl to paspirtukų vairuotojams ypač svarbu prieš kertant važiuojamąją dalį ar keičiant judėjimo kryptį įsitikinti, kad juos mato kiti eismo dalyviai, o automobilio vairuotojas turi pakankamai laiko sureaguoti“, – sako L. Garbenčius.
Dalis vairuotojų jau turėjo konfliktų ar incidentų
Apklausa rodo, kad daliai vairuotojų jau teko susidurti ir su konfliktinėmis situacijomis. Tyrimo duomenimis, 12 proc. apklaustųjų nurodė turėję konfliktų su paspirtukų vairuotojais, o dar 8 proc. teigė patekę ir į smulkų incidentą.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad paspirtukų vairuotojų elgesį kelyje dauguma vairuotojų vertina kritiškai. Neigiamai jį įvertino 66 proc. respondentų, iš jų 23 proc. elgesį apibūdino kaip labai blogą, o 43 proc. kaip greičiau blogą. Teigiamai paspirtukininkų elgesį vertina vos 7 proc. vairuotojų.
„Neigiamas vertinimas dažniausiai susijęs ne su pačia transporto priemone, o su vairuotojų patirtomis situacijomis kelyje. Kai automobilio vairuotojas priverstas staigiai stabdyti ar manevruoti dėl netikėto kito eismo dalyvio veiksmo, tai natūraliai mažina pasitikėjimą ir didina įtampą. Todėl svarbiausia, kad kiekvienas eismo dalyvis įvertintų, jog jo sprendimai kelyje turi tiesioginę įtaką aplinkinių saugumui“, – sako L. Garbenčius.
Vairuotojai pasigenda kontrolės, bet svarbūs ir kasdieniai veiksmai
Tyrimo duomenimis, vairuotojai mano, kad situaciją keliuose šiltuoju sezonu labiausiai pagerintų griežtesnė šių eismo priemonių kontrolė (30 proc.), didesnė jų vairuotojų atsakomybė (27 proc.) ir geresnė infrastruktūra (22 proc.). Tiesa, prie saugesnio eismo taip pat prisideda ir kasdieniai vairuotojų bei paspirtukininkų veiksmai, ypač vietose, kur jų judėjimas dažniausiai susikerta.
„Automobilių vairuotojams svarbu atidžiau stebėti vietas, kuriose paspirtukininkai gali atsirasti netikėtai: pėsčiųjų perėjas, dviračių takų susikirtimus su važiuojamąja dalimi, sankryžas, išvažiavimus iš kiemų ar stovėjimo aikštelių. Artėjant prie tokių vietų verta sumažinti greitį ir pasilikti daugiau laiko reakcijai“, – pataria ekspertas.
Paspirtukų vairuotojams, anot draudimo eksperto, svarbu vengti staigių manevrų ir prieš keičiant judėjimo kryptį įsitikinti, kad juos pastebėjo kiti eismo dalyviai. Prie pėsčiųjų perėjų reikėtų elgtis itin atsargiai: įprastą perėją elektriniu paspirtuku reikia kirsti nulipus ir jį vežantis šalia, o važiuoti galima tik tam skirtose dviračių pervažose ar pažymėtose vietose, įsitikinus, kad tai saugu.
„Jei yra dviračių takas, paspirtukininkams reikėtų rinktis būtent jį. Prieš įvažiuojant į važiuojamąją dalį svarbu sumažinti greitį, įvertinti automobilių judėjimą ir įsitikinti, kad vairuotojai spės sureaguoti. Tamsiuoju paros metu ar prastesnio matomumo sąlygomis verta pasirūpinti, kad paspirtuko vairuotojas būtų kuo geriau matomas. Kuo aiškesni abiejų pusių veiksmai, tuo mažesnė rizika, kad įprasta situacija kelyje virs incidentu“, – sako L. Garbenčius.
Reprezentatyvų šalies gyventojų nuomonės tyrimą 2026 m. balandžio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1025 vairuojantys respondentai, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18–75 metų amžiaus šalies gyventojų vertinimus.