Kauniečiai gerokai nustebo išvydę asfaltavimo techniką nedidelėje bevardėje gatvelėje, kuri remiasi į R.Kalantos gatvę greta neseniai atidaryto prekybos centro. Kauno savivaldybės atstovai iš karto pareiškė, kad su šiais darbais jie niekaip nesusiję.

Gatvelė driekiasi visai šalia prekybos centro „Norfa“, o netoliese gyvenantys kauniečiai spėliojo, kas sumanė pakloti naują asfalto dangą, mat jos prieigose nėra nei daugiabučių, nei kitų gyventojų gausiai lankomų taškų.

Žmonės net spėliojo, kad netrukus bus imtasi statybų, o Kauno valdžia tokiu būdu bando įsiteikti investuotojui.

Tačiau Kauno savivaldybės atstovai pranešė, kad gatvė asfaltuojama pagal su privačia bendrove pasirašytą sutartį ir darbai miesto biudžetui nieko nekainuos.

[[ge:lrytas:lrytas:43001544]]

Išlaidos pernelyg neišgąsdino

161 parduotuvę Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis patvirtino, kad gatvė asfaltuojama bendrovės lėšomis.

[[ge:lrytas:lrytas:42873312]][[ge:lrytas:lrytas:42945525]][[ge:lrytas:lrytas:42974416]]

„Prekybos centro prieigų sutvarkymas – visiškai įprastas reikalas“, – tvirtino verslininkas.

Prie Petrašiūnuose iškilusio prekybos centro numatyta įrengti dar vieną įvažiavimą, kad pirkėjams būtų patogiau pasiekti automobilių aikštelę.

Darbai bendrovei kainuos apie 450 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Šioje vietoje ne tik klojama asfalto danga, bet ir nutiestos komunikacijos.

„Įvertinus parduotuvės dydį tai normali kaina“, – tikino D.Dundulis. Pasak jo, mažiausia pinigų suma infrastruktūrai tvarkyti prie naujų prekybos centrų siekia 100–200 tūkst. eurų.

Prisiminė ir prastą patirtį

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas D.Dundulis tikino apie dalykinius santykius su Kauno valdžia galintis atsiliepti tik teigiamai.

Prekybos centro statybos ir jo prieigų tvarkymo dokumentų parengimas užtruko apie trejus metus, ir ne viskas vyko sklandžiai.

„Kai įstrigome rengdami dokumentus, sulaukėme Kauno savivaldybės pagalbos“, – džiaugėsi verslininkas.

Jis prisiminė visai kitokią patirtį Klaipėdoje, kai dar 2021 metais bendrovė „Rivona“ netoli statomo prekybos centro pradėjo statybos darbus sankryžoje ties Statybininkų prospekto, Gedminų ir Žardininkų gatvių sankirta.

Uostamiesčio savivaldybė pagal sutartį buvo įsipareigojusi kompensuoti 2,2 mln. eurų, tačiau darbų kaštams išaugus 2023 metų pavasarį bendrovė pareikalavo papildomai dar 3,5 mln. eurų.

Taip nutiko dėl Ukrainoje prasidėjusio karo ir infliacijos – medžiagų ir darbų kainos smarkiai išaugo.

Klaipėdos savivaldybė su šiuo reikalavimu nesutiko ir paskelbtą kompensaciją paliko nepakeistą. Bendrovė kreipėsi į teismą, tačiau procesą pralaimėjo.

Kainą nulemia poreikiai

Tuo metu Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis paaiškino, kad pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą visiems statantiems pastatus savo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose suteikta galimybė inicijuoti infrastruktūros sutarties sudarymą.

„Infrastruktūros sutartis sudaroma, kai žemės sklype statomam pastatui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, – tai gali būti keliai, vandentiekio, nuotekų tinklai“, – atskleidė miesto savivaldybės atstovas.

Projektuojamos ir įrengiamos infrastruktūros kainą apskaičiuoja iniciatorius.

„Ji priklauso nuo statomo objekto, kiek ir kokios savivaldybės inžinerinės infrastruktūros statomam pastatui reikia, ir dažniausiai svyruoja nuo dešimties iki šimto tūkstančių eurų“, – sakė A.Pakalniškis.

Nedidelėje gatvėje pradėję darbuotis kelininkai užminė mįslių: negi ir čia gresia statybos?