„Kelių naudotojų mokami mokesčiai turi virsti didesnėmis investicijomis į kelių tinklą, tačiau 2026 m. biudžete sumažinus KPPP finansavimą ir kartu diegiant naujus finansavimo instrumentus, naujos lėšos ne papildo, o pakeičia ankstesnį finansavimą. Dėl to investicijos į kelius nedidėja, o tai mažina pasitikėjimą valstybės politika ir kelia abejonių dėl naujų finansavimo priemonių paskirties“, – pranešime cituojamas asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Asociacijos vertinimu, ilgametis nepakankamas finansavimas lėmė sparčiai prastėjančių kelių infrastruktūros būklę. Kelių sektoriaus atstovai pažymi, kad siekiant ją stabilizuoti kasmet reikėtų atnaujinti apie 7 proc. viso kelių tinklo, tačiau pastaraisiais metais atnaujinama tik apie 1,5–2 proc.
„Dabartinis kelių finansavimo lygis vis dar nėra pakankamas, kad būtų sustabdytas ilgalaikis infrastruktūros degradavimas, o didelė dalis kelių neatitinka visuomenės ir valstybės poreikių. Regioninės atskirties mažinimas, patogus susisiekimas, verslo plėtra, ekonomikos konkurencingumas ir pasiruošimas šalies gynybai nėra įgyvendinami be patikimos kelių infrastruktūros“, – teigė Š. Frolenko.
Į gatves išrieda M. Kosinkaitės darbais puošti autobusai: keliaujanti galerija pasieks įvairias Lietuvos vietas
Asociacija siūlo planuojant kitų metų valstybės biudžetą KPPP finansavimą didinti bent 540 mln. eurų. Toks finansavimo lygis, anot jos, užtikrintų stabilesnį kelių infrastruktūros atnaujinimą ir mažintų priklausomybę nuo vienkartinių finansavimo sprendimų.
Kelių sektoriaus atstovai taip pat teigia palaikantys naują elektroninę kelių rinkliavos sistemą „Via Toll“, kuri turėtų pradėti veikti jau kitąmet. Asociacija pažymi, kad įgyvendinta sistema gali tapti svarbiu papildomu finansavimo šaltiniu, tačiau tik tuo atveju, jei visos surenkamos lėšos bus nukreipiamos kelių infrastruktūrai ir prisidės prie bendro investicijų augimo.
Susiję straipsniai
Nors asociacija palankiai vertina alternatyvių finansavimo šaltinių paiešką, įskaitant viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus, pabrėžiama, kad jie negali pakeisti nuolatinio valstybės finansavimo, reikalingo kasdienei kelių priežiūrai ir atnaujinimui.
Asociacija taip pat atkreipia dėmesį ir į augančias degalų akcizų pajamas. Pasak jos, kelių naudotojų sumokami mokesčiai turi būti glaudžiai susieti su kelių infrastruktūros gerinimu, todėl augant valstybės gaunamoms pajamoms iš transporto sektoriaus būtina užtikrinti, kad didesnė jų dalis grįžtų kelių atnaujinimui.