Komiteto nuomone, Vyriausybė viršijo savo įgaliojimus, nes įsiterpė į įstatymų leidėjų kompetenciją.
„Yra pagrindas manyti, kad nustatant ginčijamą teisinį reguliavimą, kuris nėra grindžiamas įstatymu, nepaisyta teisės aktų hierarchijos, viršyti Vyriausybės įgaliojimai nustatyti eismo tvarką ir įsiterpta į įstatymų leidėjo kompetencijos sritį.(...) Seimui kyla pagrįstų abejonių dėl šio Vyriausybės nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui“, – sakoma TTK narių įregistruotame nutarimo projekte.
Beje, jame pažymima, kad svarbiausius su eismu susijusius klausimus reguliuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Jame yra nustatytos sąvokos, apibrėžiančios viešąjį eismą, pavyzdžiui, „automobilių kelias“, „automagistralė“, „greitkelis“, „dviračių juosta“, „dviračių takas“, „pėsčiųjų takas“, „šaligatvis“.
Vilniuje užfiksavo vaizdus po BMW susidūrimo su policijos automobiliu: du pareigūnai nesunkiai nukentėjo
„Įstatymų leidėjas nėra apibrėžęs „dviračių gatvės“, kaip viešajam eismui skirtos vietos, – tokia sąvoka šiame įstatyme apskritai nepaminėta.(...) Šiam eismui skirtų vietų (kelių, jų dalių) apibrėžtis yra vienas iš įstatymų leidėjo (...) nustatytų saugaus eismo automobilių keliais teisinių pagrindų, o ne Vyriausybei pavestos nustatyti eismo šiais keliais tvarkos elementas“, – sakoma nutarimo projekte.
Beje, Vyriausybė 2021m. rugsėjo 15 d. savo nutarimu nustatė ir eismo dviračių gatvėje taisykles. Jos numato, kad dviračių gatvė skirta ne motorinių ir motorinių transporto priemonių (mišriam) eismui. Dviračių gatvėje draudžiama važiuoti didesniu kaip 30 km/h greičiu, lenkti.
Susiję straipsniai
Mano, kad dėl ydingos praktikos neturi nukentėti vairuotojai
Pasak Seimo TTK narės Agnės Širinskienės, situacija yra tokia, kad paprastai įstatyme yra nustatyti kelių apibrėžimai, kas yra dviračių takas, autostrados.
„Tačiau įvyko taip, kad Vyriausybės nutarimu buvo nustatyta, kas yra dviračio gatvė. Iš esmės visiškai naują režimą sukūrė ne įstatymas, bet Vyriausybės nutarimas, kas, mūsų galva, yra ydinga, nes ne tos galios teisės aktu pradėti reguliuoti santykiai. Negana to, kad buvo sukurta sąvoka „dviračio gatvė“, bet ir atsirado realybėje tokios gatvės“, – Eltai sakė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė.
Pasak jos, įvyko taip, kad automobilių vairuotojai, kurie šioje gatvėje lenkia dviratį, gauna baudas.
„Manyčiau, kad už dviračio lenkimą atsiradusios baudos yra kuriozinės. Yra daugybė situacijų, kai automobiliui nelenkti dviračio vis dėlto yra sudėtinga. Todėl kad nenukentėtų žmonių interesai dėl pasirinkto ydingo reguliavimo būdo, kuomet Vyriausybės nutarimu nustatomas eismo režimas, mes ir esmės ir kreipėmės į KT“, – aiškino A. Širinskienė.
Šiuo atveju ji įžvelgia bandymą apeiti įstatymo pakeitimo procedūrą.
„Gal Vilniaus miesto savivaldybė, norėjusi pasidaryti tokias dviračio gatves nenorėjo vargti, inicijuoti įstatymo pataisas, todėl ir kreipėsi į tuometinę konservatorių valdomą Vyriausybę“, – svarstė TTK narė.
R.Danisevičiaus nuotr.
Seimo TTK pirmininkas Julius Sabatauskas irgi mano, kad siekiant įteisinti dviračio gatvę reikėjo keisti įstatymą.
„Realiai prasidėjo nuo Vilniaus miesto savivaldybės pageidavimo. Vyriausybė pakeitė Kelių eismo taisykles, nežiūrėdama į tai, kad tam reikia pirmiausia įstatymą keisti. Teisės aktų hierarchija tokių dalykų Vyriausybės nutarimu neleidžia spręsti. Tai būtent įstatymų prerogatyva. Beje, reikėtų padėkoti ir žiniasklaidai, kuri išryškino šią problemą“, – Eltai sakė J. Sabatauskas.
Rudenį pateiks Seimui
J. Sabatausko nuomone, TTK narių inicijuotas kreipimasis turi geras perspektyvas KT, nes jau yra buvę panašių dalykų.
KT aktuose ne kartą konstatuota, kad poįstatyminiais teisės aktais negalima pakeisti įstatymų ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymų normomis, kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus.
„Svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams“, – yra pažymėjęs KT.
R.Danisevičiaus nuotr.
Jeigu Vyriausybės nutarimuose nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose arba nebūtų grindžiamas įstatymais, anot KT, būtų pažeisti ne tik konstituciniai teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principai, bet ir Konstitucijos nuostatos.
Pasak J. Sabatausko, TTK narių inicijuotą nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT Seimui planuojama pateikti rudens sesijoje.