Būtent magistralėje šalia uostamiesčio planuojama atgaivinti beveik dešimtmetį neveikiančias vilkikų svarstykles ir iš esmės pakeisti sunkiasvorio transporto kontrolės sistemą.
Klaipėda pasirinkta neatsitiktinai. Per uostamiestį kasmet juda didžiausi krovininio transporto srautai Lietuvoje, todėl būtent čia perkrauti vilkikai daro vieną didžiausių poveikių kelių infrastruktūrai. Ministerija tikisi, kad sustiprinus kontrolę pavyks ne tik sumažinti pažeidimų skaičių, bet ir pristabdyti spartų kelių dangos dėvėjimąsi.
Kontrolė – tik simbolinė
Karmėlavoje sulaikytas vilkikas, gabenęs cigarečių už 2 mln. eurų: su juo susijęs Latvijos tabako fabrikas
Skaičiai rodo, kad iki šiol kontrolė Lietuvoje, taip pat ir Klaipėdoje, buvo labiau simbolinė nei reali. Pernai per Klaipėdą pravažiavo apie 1,4 mln. krovininių transporto priemonių, tačiau Lietuvos transporto saugos administracija Klaipėdos poste patikrino vos apie 5 tūkst. vilkikų – tik 0,35 proc. viso srauto. Dėl viršsvorio surašyti tik 13 administracinių nusižengimų protokolų.
Šiuo metu šalia Klaipėdos veikiantis kontrolės postas dirba pagal pasenusią sistemą. Įtarimų sukeliantys vilkikai pirmiausia atrenkami vizualiai – vertinamas krovinys, transporto priemonės išvaizda, ašių skaičius ar kiti požymiai. Tik po to jie nukreipiami į stacionarų patikros postą, kuris tarp vilkikų vairuotojų vadinamas „skerdykla“.
Susiję straipsniai
Dar 2010 metais Klaipėdos poste automagistralėje pradėjo veikti automatinė preliminaraus svėrimo sistema. Kiekvienas vilkikas pravažiuodavo per kelio dangoje įrengtas svarstykles, o užfiksuoti pažeidėjai būdavo automatiškai nukreipiami detalesnei patikrai.
Tačiau 2017 metais ši sistema nustojo veikti ir nuo to laiko kontrolės efektyvumas smarkiai sumažėjo. Neoficialiai kalbėta, kad ši sistema buvo „išjungta“ dėl verslo spaudimo. Esą verslininkai grasino, jog dalis krovinių iš Klaipėdos gali būti nukreipta į Latvijos uostus, kuriuose tokios kontrolės nėra. Tačiau oficialiai toks verslo spaudimas nebuvo niekada viešai įvardintas. Tačiau panašu, kad blogėjanti šalies kelių būklė valdžią verčia imtis kardinalių sprendimų.
Ketvirtadalis vilkikų – su pažeidimais
Problemos mastą atskleidžia ir „Via Lietuva“ sukaupti statistiniai duomenys. Analizuojant 2024 metų judančių transporto priemonių svėrimo (monitoringo) sistemų, kurios įrengtos trijose šalies vietose, informaciją nustatyta, kad apie 25 proc. krovininių automobilių viršija leistinas bendrosios masės arba ašių apkrovas. Kai kuriais atvejais leistinas svoris viršijamas net dvigubai.
„Kai kontrolės per mažai, atsiranda spragų, kurios leidžia pažeidimams likti nepastebėtiems“, – teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Specialistai pabrėžia, kad net keliomis tonomis viršyta ašies apkrova kelio dangą gali sugadinti kelis kartus labiau nei leidžiama norma. Vienas perkrautas vilkikas keliui gali padaryti tiek žalos, kiek jos nepadarys šimtai ar net tūkstančiai lengvųjų automobilių.
„Asfalto dangose atsiranda provėžos ir bangos, išdaužos bei duobės, įtrūkimai, pradeda byrėti dangos kraštai – tai ne tik gadina infrastruktūrą, bet ir kelia pavojų eismo saugumui“, – sako AB „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.
Tai nesunku pastebėti ir važiuojant keliais aplink Klaipėdą. Vizualiai matosi sutrūkinėję keliai Rimkuose, kelyje link Veiviržėnų už Šernų ir kitose vietose. Kai kurie kelio ruožai jau turi pažeidimų, nors sąlyginai nesenai buvo sutvarkyti.
Pasak kelių specialistų, didžiausia problema yra ne tiek bendras vilkikų svoris, bet per didelės atskirų ašių apkrovos. Būtent jos spartina provėžų formavimąsi, ypač vasarą, kai įkaitusi asfalto danga tampa minkštesnė. Pagal galiojančius reikalavimus bendra sunkiasvorės transporto priemonės masė negali viršyti 40 t, varomosios ašies – 11,5 t, kitų ašių – 10 t.
Vairuotojai ieško aplinkkelių Tačiau net ir esant tokiai neefektyviai kontrolės sistemai kaip dabar, Klaipėdos regione dirbantys verslininkai pasakoja, kad dalis vairuotojų ir šiandien sąmoningai vengia kontrolės.
„Kasdien šimtai vilkikų kontrolės postą autostradoje apvažiuoja per Dovilus, Slengius, Rimkus ir kitus aplinkinius kelius, net ten, kur sunkiasvorio transporto eismas draudžiamas“, – „Vakarų ekspresui“ sakė vienos uosto įmonės atstovas.
Jo teigimu, tai daroma ne vien dėl per didelio svorio, bet ir dėl per didelio aukščio arba dėl automobilio prastos techninės būklės. Dažnai pastebima, kad ypač įžūliai elgiasi autovežiai su Ukrainos valstybiniais numeriais.
Problema matoma ir pačioje Klaipėdoje.
Pasak pašnekovo, Minijos gatvėje, Žvejybos uosto rajone, vilkikai nuolat važiuoja pro kelio ženklą „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“.
„Į policiją kreiptasi ne kartą, tačiau reakcija iki šiol buvo gana simbolinė“, – sakė verslininkas.
Anot jo, draudžiamais maršrutais važiuojantys vilkikai ne tik gadina miesto gatves, bet ir kelia daugiau triukšmo bei didina pavojų gyventojams rajonuose, kuriuose intensyvus krovininio transporto eismas apskritai nėra numatytas.
Nubausti 43 vairuotojai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Andromeda Grauslienė teigia, kad pareigūnai periodiškai rengia reidus įvairiose miesto vietose, įskaitant ir minėtą Minijos gatvės atkarpą.
Kelių policijos skyriaus duomenimis, nuo šių metų pradžios per pirmą pusmetį už draudžiamojo kelio ženklo „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ nepaisymą Minijos gatvėje jau surašyti 43 administracinių nusižengimų protokolai.
Policija pabrėžia, kad baudos skiriamos nepriklausomai nuo to, kokios valstybės registracijos numeriais pažymėta transporto priemonė.
„Jei kruopščiai suskaičiuotume visus pažeidėjus, jų per vieną parą būtų daugiau, nei nubausta per pusmetį“, – įsitikinęs „Vakarų ekspreso“ pašnekovas.
Prasidės automatinė kontrolė Susisiekimo ministerija žada, kad situacija šalyje netrukus iš esmės pasikeis.
Jau skelbiami naujų svarstyklių pirkimo konkursai, o Klaipėdos kontrolės poste vėl bus įrengta automatinė preliminaraus svėrimo sistema. Ji leis praktiškai patikrinti visus magistrale į Klaipėdos uostą važiuojančius vilkikus.
Kol bus diegiama nauja įranga, Lietuvos transporto saugos administracija didina kontrolierių skaičių, kad postas galėtų dirbti visą parą.
Skelbiama, kad iki 2028 metų pagrindiniuose šalies keliuose planuojama įrengti 18 dinaminių svėrimo sistemų. Jos veiks panašiai kaip greičio matuokliai – važiuojantį vilkiką pasvers jo nesustabdžius, automatiškai nustatys bendrą svorį ir ašių apkrovas, o nustačius pažeidimą informacija bus perduota į Administracinių nusižengimų registrą.
Tai reikštų, kad perkrauti vilkikai baudas gaus automatiškai, be pareigūnų įsikišimo. Tačiau ant kiekvieno kelio svarstyklių įrengti neįmanoma, todėl ir ateityje bus labai svarbu kontroliuoti sunkiasvorio transporto eismą keliuose, kur svarstyklių nėra arba kur vilkikų eismas apskritai draudžiamas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas, Kelių katedros profesorius dr. Donatas Čygas sako, kad veiksminga kontrolė svarbi ne tik siekiant apsaugoti kelius.
„Krovininio transporto bendrosios masės ir ašių apkrovos kontrolė yra labai svarbi, nes padeda užtikrinti eismo saugumą, apsaugoti kelių infrastruktūrą ir sąžiningą vežėjų konkurenciją“, – pabrėžia D. Čygas.
Tačiau akivaizdu, kad vien modernių technologijų neužteks – jos bus veiksmingos tik tada, jei kartu bus užtikrinta nuolatinė kontrolė ir neišvengiama atsakomybė pažeidėjams tiek iš policijos, tiek iš visuomenės pusės. Tik tokiu atveju vežėjams nebeapsimokės rizikuoti perkraunant vilkikus ar ieškant draudžiamų apylankų.