Kauno klinikų teritorijoje iškilęs naujas Infekcinių ligų korpusas išsiskiria iš kitų pastatų – ant jo stogo įrengta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Paaiškėjo, kodėl jos prireikė gydymo įstaigos medikams.

Vieno pažangiausių infekcinių ligų gydymo centrų Europoje statyba užbaigta šių metų pavasarį. Bendra projekto vertė siekė 53,47 mln. eurų, o didžioji jų dalis – Europos Sąjungos skirtos lėšos.

Naujasis korpusas svarbus ne tik gydymui, bet ir mokslui bei specialistams rengti. Moderni infrastruktūra sudaro sąlygas vykdyti pažangius mokslinius tyrimus, plėtoti inovacijas ir rengti būsimus infektologus pagal Europos standartus.

O ant stogo įrengta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė svarbi įvairiems Klinikų padaliniams, pirmiausia – organų transplantacijas atliekantiems medikams.

[[ge:lrytas:lrytas:43083725]]

Aikštelė gali būti naudojama ir tuomet, kai reikia skubiai atgabenti staiga susirgusį arba sunkiai sužalotą žmogų.

Padės taupyti brangų laiką

[[ge:lrytas:lrytas:43230481]][[ge:lrytas:lrytas:43163220]][[ge:lrytas:lrytas:43284226]]

Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausiosios specialistės Vaidos Bytautės žiniomis, šioje gydymo įstaigoje veikianti aikštelė – pirmoji visoje šalyje, įrengta ant pastato stogo.

„Ji užtikrina galimybę skubiai transportuoti pacientus tais atvejais, kai reikalinga neatidėliotina aukščiausio lygio pagalba, taip pat priimti ar išskraidinti donorų organus transplantacijai“, – aiškino Kauno klinikų atstovė.

Iki šiol Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniai dažniausiai leisdavosi Aleksote esančiame S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome, o tuomet donorų organus medikai veždavo automobiliu lydint policijos pareigūnams.

„Donorų organų gabenimas iki ligoninės užtrukdavo ilgiau ir pareikalaudavo papildomų resursų“, – kalbėjo V.Bytautė.

Jos žiniomis, aikštelė ant pastato stogo donorų organams gabenti dar nebuvo išbandyta.

Organų transportavimo laikas dažnai tampa kritiniu veiksniu – pavyzdžiui, širdis turi būti persodinta per 4–6 valandas, todėl kiekviena sutaupyta minutė gali lemti transplantacijos sėkmę ir žmogaus gyvybę.

Pasirinko kitokį kelią

Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė šiemet gegužę buvo atidaryta ir prie Santaros klinikų Vilniuje, tačiau sostinėje ji įrengta ne ant stogo, o žiedinėje sankryžoje.

Sudėtingoje miesto aplinkoje integruotoje aikštelėje įrengti atskiri įvažiavimo ir išvažiavimo keliai greitosios medicinos pagalbos automobiliams – taip sudarytos sąlygos greitai ir sklandžiai perduoti pacientą ar organus.

[[ge:lrytas:lrytas:43334208]]

Aikštelė paženklinta pagal tarptautinius aviacijos reikalavimus, kad būtų atpažįstama pilotams, o įrengtas specialus apšvietimas užtikrina gerą matomumą net sudėtingomis oro sąlygomis.

Aikštelės apšvietimas įsijungia automatiškai, kai nusileidimo ar pakilimo metu aplink esančiose gatvėse aktyvuojama speciali šviesoforų sistema, leidžianti laikinai sureguliuoti eismą ir užtikrinti, kad arti aikštelės nebūtų judančio transporto.

Anksčiau sraigtasparniai itin skubiais atvejais leisdavosi Santariškių gatvės žiedinėje sankryžoje, kurios infrastruktūra nebuvo pritaikyta saugiems tokio pobūdžio nusileidimams.

Uždarė dėl baseino statybų

Kurį laiką sraigtasparnių nusileidimo aikštelė veikė ir pačiame Kauno centre, Nemuno saloje.

[[ge:lrytas:lrytas:43334205]]

Gavusi Kauno savivaldybės leidimą ją 2017 metų rugsėjį įrengė privati bendrovė, kuri tikėjosi rengti pramoginius skrydžius sraigtasparniu.

„Aikštelė buvo panaikinta prasidėjus baseino statyboms 2020-ųjų rudenį“, – pranešė „Žalgirio“ areną valdančios bendrovės „Žalgiris Group“ atstovas spaudai Almantas Kiveris.

Tiek jis, tiek kiti darbuotojai tikino neprisimenantys, kad būtų matę Nemuno saloje besileidžiantį sraigtasparnį.

Ant Kauno klinikų stogo – pirmoji tokia vieta visoje šalyje: leis sutaupyti daug brangaus laiko