Tiek žinutėmis, tiek QR kodais vairuotojai nukreipiami į suklastotas mokėjimo svetaines, kuriose siekiama išvilioti banko kortelių ar kitus asmens duomenis. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas, pranešime žiniasklaidai teigia, kad sukčiai dažnai taikosi į kasdienes žmonių situacijas ir paslaugas, kuriomis naudojamasi reguliariai.
„Automobilių statymo paslaugomis vairuotojai naudojasi kasdien, todėl žinutė apie kelis eurus siekiantį tariamą įsiskolinimą daugeliui gali pasirodyti visiškai tikėtina. Sukčiai tuo ir naudojasi. Jie kuria skubos jausmą, grasina ženkliai didesnėmis baudomis ir siekia, kad žmogus priimtų sprendimą neįvertinęs visų aplinkybių“, – sako D. Povilaitis.
Anot jo, pastaruoju metu stebima tendencija, kai nusikaltėliai vienu metu naudoja kelis kanalus. Vieni gyventojai gauna SMS žinutes su nuorodomis į netikras svetaines, kiti atkreipia dėmesį į ant parkomatų užklijuotus QR kodus, kurie taip pat nukreipia į apgaulingus mokėjimo langus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas V. Germanui pratęsė intensyvią priežiūrą
„Tai iš esmės ta pati sukčiavimo schema, tik skirtingos jos formos. Nuskenavęs QR kodą ar paspaudęs nuorodą žmogus gali patekti į puslapį, kuris vizualiai atrodo labai panašus į oficialių automobilių statymo paslaugų teikėjų sistemas. Tokiose svetainėse dažniausiai prašoma suvesti banko kortelės duomenis arba prisijungimo informaciją, kuri vėliau panaudojama finansiniams nusikaltimams“, – aiškina ekspertas.
Pasitikrinkite oficialioje svetainėje
Susiję straipsniai
D. Povilaitis atkreipia dėmesį, kad oficialūs automobilių statymo paslaugų teikėjai paprastai neragina atlikti mokėjimų per neaiškias nuorodas ar atsitiktinai rastus QR kodus. Todėl prieš atliekant mokėjimą rekomenduojama informaciją tikrinti tik oficialiose programėlėse ar interneto svetainėse.
„Jei gaunate pranešimą apie skolą už automobilio statymą, pirmiausia atsidarykite naudojamą automobilių statymo programėlę arba savarankiškai apsilankykite oficialioje paslaugų teikėjo svetainėje. Niekada nespauskite nuorodų iš netikėtų žinučių ir neskenuokite QR kodų, jei nesate visiškai tikri jų kilme. Sukčiai vis dažniau investuoja į profesionaliai atrodančius puslapius, todėl vien išvaizda pasitikėti nebegalima“, – pabrėžia D. Povilaitis.
Pasak jo, šie atvejai taip pat atspindi bendrą tendenciją, kai sukčiai nuolat ieško naujų būdų išnaudoti visuomenės pasitikėjimą gerai žinomais prekių ženklais ir institucijomis. Todėl svarbiausia apsauga išlieka vartotojų budrumas, kritinis vertinimas ir atsargumas atliekant bet kokius mokėjimus internete. Prie saugumo prisideda ir papildomi apsaugos įrankiai: naršyklėse integruotos apsaugos nuo fišingo funkcijos, antivirusinės programos bei tokie sprendimai, kurie gali įspėti vartotoją apie potencialiai pavojingas svetaines.