„Žinoma, mes šiandien dar negalime apie Šventąją kalbėti kaip jau apie didelį pramoninį uostą, dedame pirmuosius akmenis, dedame pirmuosius žingsnius, tačiau aš tikiu, kad Šventoji laipsniškai, etapais tikrai virs tokiu uostu, apie kokį buvo svajota dar prieš 100 metų, kai tarpukario Lietuvoje pirmiausia buvo nuspręsta plėtoti Šventąją“, – penktadienį Šventosios jūrų uosto molų statybos pradžios renginyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Po to, kai Klaipėda buvo atgauta, galbūt pasisuko šiek tiek vėjai kita linkme, bet šiandien aš manau, kad turime labai tvirtą pasiryžimą, kuris nepriklauso nuo politinių partijų, ideologijų. Visi norime, kad Šventojoje uostas taptų ir jis būtų ne tiktai pramoginis, bet ir pramoninis, kad jis pritrauktų žmones, pritrauktų turistus ir kad Šventoji toliau stiprėtų ir gražėtų“, – tęsė jis.
Šalies vadovo teigimu, atsižvelgiant į kitų valstybių infrastruktūrą, Lietuvoje yra reikalingi du uostai, o šis objektas yra svarbus ne tik gynybos, bet ir pramonės, pramogų prasme.
Susiję straipsniai
„Tikrai taip (uostas svarbus ir gynybos prasme – ELTA), juk šalia yra ir Būtingės (naftos – ELTA) terminalas. Žinoma, Klaipėda taip pat atlieka savo misiją. Tačiau turint galvoje, kad, pavyzdžiui, Belgijoje, kuri turi dar mažesnį pakrantės ruožą, yra kur kas daugiau uostų, aš manau, kad ir Lietuvoje du uostai būtų tai, ką mes tikrai ne tiktai galime, bet ir privalome sau leisti“, – kalbėjo jis.
„Tiek karo laivams, tiek pramoniniams laivams, tačiau taip pat nepamirškime ir to dalyko, kad ir (...) pramoginiai laivai, buriuotojai čia galės tikrai rasti tą vietą, kurioje atsiduos savo pomėgiui ir turės tikrai puikų laisvalaikį ir galės savo hobį įgyvendinti būtent čia“, – pridūrė G. Nausėda.
Birželį Palangos miesto savivaldybė su bendrove „Tilsta“ pasirašė 38,23 mln. eurų (su PVM) vertės Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos rangos darbų sutartį. Šis rangos etapas apims molų jūroje bei kitos pagrindinės uosto infrastruktūros statybas.
Anot savivaldybės, visi statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos.
Vienas reikšmingiausių projekto darbų – dviejų naujų išorinių molų statyba, kurie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų. Numatyta pastatyti 647,5 metro ilgio pietinį molą ir 402,5 metro ilgio šiaurinį molą.
Projektas bus finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.