Primename, kad automobilio vairuotojas, kaip įtariama, sąmoningai bandė išstumti dviratininkus iš važiuojamosios kelio dalies, o vieną jų – Martyną Samsoną, Lietuvoje garsų ralio lenktyninką ir automobilių konstruktorių – kliudė automobiliu.
Tąkart dviratininkas sunkių sužalojimų nepatyrė. Incidentas užfiksuotas prie dviračio pritvirtintu vaizdo registratoriumi, o medžiaga perduota policijai.
Vaizdo įraše matyti, kaip automobilio vairuotojas pirmiausia aplenkė keliu važiavusius dviratininkus, sustojo priešais juos ir užtvėrė kelią. Vėliau, tęsiantis konfliktinei situacijai, automobilis kliudė vieną dviratininkų – M. Samsoną.
Užfiksavo pavojingą incidentą: automobiliu nuo kelio stūmė dviratininką
Dviratininkas prie savo dviračio buvo pritvirtinęs vaizdo registratorių, todėl visa incidento eiga buvo užfiksuota.
Ji perduota policijos pareigūnams, kurie vertins vairuotojo veiksmus ir spręs dėl atsakomybės. Kol vyksta tyrimas, galutinį teisinį įvykio vertinimą pateiks teisėsaugos institucijos.
Susiję straipsniai
Ką tiria pareigūnai?
Lietuvos policija naujienų portalui Lrytas adresuotame komentare nurodo, kad dėl nurodyto įvykio policijoje atliekamas tyrimas, kurio metu nustatomos ir vertinamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės bei sprendžiama dėl galimo asmens veiksmų teisinio kvalifikavimo.
„Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas šiuo metu nėra baigtas, policija konkrečių įvykio aplinkybių, vairuotojo veiksmų teisinio vertinimo ir galimos atsakomybės nekomentuoja“, – teigia Lietuvos policijos atstovė Jorūnė Liutkienė.
Tuo metu Utenos apskrities policijos komisariato atstovė Asta Šuminienė pateikia daugiau detalių.
Pasak jos, rugsėjo 10 d. Utenos apskr. vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio pavojingą situaciją ar eismo įvykį, ir dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
„Šiuo metu atliekamas tyrimas, renkami ir vertinami įvykio duomenys, bus apklausti įvykio dalyviai. Surinkus visą tyrimui reikšmingą informaciją bus vertinama, ar vairuotojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių“, – patikina A. Šuminienė.
Jos teigimu, kol tyrimas nėra baigtas, konkrečios vairuotojui gresiančios atsakomybės ir galimo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nurodyti negalima.
3 iš 10 yra aplenkę dviratininką taip, kad pačiam pasidarė neramu
Lietuvoje diskutuojant apie galimus dviratininkų lenkimo taisyklių pakeitimus, skelbiami gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad kelyje jie ne visuomet priima tokius saugius sprendimus, kaip norėtųsi. Beveik trečdalis gyventojų pripažįsta, kad vairuodami yra aplenkę dviratininką ar paspirtukininką ir paskui supratę, kad atliktas manevras nebuvo saugus, rašoma draudimo bendrovės „If“ pranešime žiniasklaidai.
Kaip rodo Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai, 30 proc. jų pripažįsta, kad vairuodami yra aplenkę dviratininką ar paspirtuko vairuotoją taip, kad paskui šis manevras atrodė nesaugus. Dažniausiai atlikę tokį manevrą pripažino 25–34 metų amžiaus gyventojai – tarp jų tokių buvo net 39 procentai. Palyginimui: mažiausiai – tik 25 proc. – tarp 45–54 metų amžiaus gyventojų.
„Vertindami nuomonės tyrimo rezultatus pastebime, kad atlikę manevrus, kurie vėliau pasirodė nesaugūs, dažniau pripažįsta naujesnių automobilių vairuotojai. Tokį veiksmą pripažino net 36 proc. gyventojų, vairuojančių automobilį, kurio amžius siekia iki penkerių metų. Transporto priemonei senstant tokių gyventojų dalis palaipsniui mažėja – tarp vairuojančių daugiau nei 20 metų senumo automobilį jų buvo 24 procentai“, – sako Elona Alčiauskaitė, draudimo bendrovės „If“ Lietuvos asmens žalų grupės vadovė.
Kaimo vietovėse pasitikėjimo infrastruktūra mažiausiai
Gyventojų nuomonės tyrimas atskleidžia ir platesnį kontekstą: daugiau nei pusė – 60 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad jų miesto ar rajono kelių infrastruktūra tinkamai neapsaugo pažeidžiamų eismo dalyvių: pėsčiųjų, dviratininkų, paspirtukininkų.
Ryškus atotrūkis matomas tarp miesto ir kaimo gyventojų. Pavyzdžiui, kaimo vietovėse infrastruktūros saugumu abejoja net 70 proc. gyventojų – tai aukščiausias rodiklis šalyje. Palyginimui: didžiuosiuose miestuose tokių gyventojų dalis yra mažesnė ir siekia 52 procentus.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad patys gyventojai jaučia, jog aplinka, kurioje jie eina pėsčiomis, važiuoja paspirtuku ar mina dviratį, ne visuomet pakankamai saugi. Be to, netgi itin atsargūs eismo dalyviai negali atsakyti už kitus asmenis ar numatyti jų veiksmų, kurie gali turėti rimtas pasekmes. Tai – dar viena priežastis, kodėl atsargus elgesys kelyje būtinas“, – sako E. Alčiauskaitė.
Dviratininkai nukenčia dažniau, bet lengviau nei paspirtukininkai
Draudimo bendrovė praėjusiais metais užfiksavo daugiau kaip 60 eismo įvykių, į kuriuos pateko dviratininkai ir paspirtukininkai. Šiemet, dar nesibaigus dviračių ir paspirtukų sezonui, tokių įvykių skaičius jau perkopė 40.
„Kaip rodo pastarųjų kelerių metų patirtis, atėjus rudeniui dar kurį laiką vyrauja šiltesni orai. Tai skatina rinktis dviračius ir paspirtukus tiek kelionėms į darbą, tiek ir laisvalaikiu. Deja, ilgesnis sezonas dažnai reiškia ir daugiau traumų – stebėdami dinamiką, prognozuojame, kad šiemet jų skaičius perkops pernykštį“, – sako E. Alčiauskaitė.
Jos teigimu, tokiuose įvykiuose dažniausiai patiriami įvairūs sumušimai ir nubrozdinimai. Vienoms žaizdoms pakanka lengvesnio gydymo, o kitoms prireikia netgi chirurgų pagalbos – tenka siūti, vėliau lieka randai. Taip pat patiriami kojų, rankų, pirštų kaulų lūžiai, sąnarių išnirimai, raiščių patempimai ir pan.
Pastebima, kad paspirtukininkai sužalojimų patiria rečiau nei dviratininkai, tačiau jie būna sunkesni. Pavyzdžiui, dažniau pasitaiko galvos traumų, tokių kaip smegenų sukrėtimai. Taip yra todėl, kad paspirtukų vairuotojai rečiau nei dviratininkai dėvi šalmus, nors tai daryti privalo. Dviratininkams būtent šalmas dažnai padeda išvengti rimtesnių sužalojimų.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą anksčiau šiais metais atliko KOG institutas. Tyrimo metu apklausta 1010 18–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.