Iš Kauno centro namo dviračiais vykstantys Vaišvydavos gyventojai kai kurias kelio atkarpas dėl saugumo bando važiuoti miesto autobusais. Tačiau tai ne visuomet pavyksta. Kodėl?

Kauno centro su Vaišvydava nejungia vientisas dviračių takas, kai kuriose kelio atkarpose nėra kelkraščio arba jis labai siauras, todėl važiuoti greta kitų transporto priemonių dviračiu gana pavojinga.

Norėdami išvengti šių atkarpų Vaišvydavos gyventojai kartais bando pavažiuoti ir miesto viešuoju transportu.

Tačiau ne visi autobusų vairuotojai tokius keleivius nori įleisti į autobusą.

[[ge:lrytas:lrytas:43936320]]

Anot Vaišvydavos bendruomenės pirmininkės Robertos Ažukaitės, taip nutiko jos dukros vienuolikmečiam bičiuliui – jam vakare iš miesto centro nepavyko grįžti namo 46-uoju autobusu, nes vairuotojas į autobusą berniuko su dviračiu neįleido.

Tai buvo paskutinis autobusas, vykęs į Vaišvydavą, tačiau vairuotojui tai visai nerūpėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:43850735]][[ge:lrytas:lrytas:43835901]][[ge:lrytas:lrytas:43738462]]

„Maršrutą, kuriuo jam teko grįžti dviračiu, puikiai žinau. Jis nesaugus, nes daug kur nėra kelkraščio, bet vienuolikmetis buvo priverstas važiuoti tuo nesaugiu keliu. Laimei, grįžo sėkmingai. Tačiau situacija galėjo baigtis ir visai kitaip“, – pasakojo R.Ažukaitė.

Bendruomenės pirmininkė apgailestavo, kad Vaišvydavoje iki šiol nėra vientisos dviračių jungties su Panemune bei miesto centru. Vaikai ir jaunimas ieško išeities ir kelionę autobusu renkasi ne iš tingumo, o dėl saugumo.

„Viešasis transportas ir miesto infrastruktūra kuriami tam, kad palengvintų žmonių judėjimą ir sudarytų galimybę saugiai pasiekti namus, mokyklą, darbą ar miesto centrą. Keleivis neturėtų kiekvieną kartą spėlioti, ar šiandien jam bus leista pasinaudoti galimybe, kurią pati sistema numato.

Kyla klausimas: jeigu autobusas pritaikytas ir vietos jame yra, kiek toks sprendimas turėtų priklausyti nuo vieno žmogaus – vairuotojo interpretacijos?“ – klausė R.Ažukaitė.

Kaunietė spėliojo, kad gal į autobusą žmonės su dviračiais kartais neįleidžiami, nes jų ratai nešvarūs. Tačiau juk gyvename Lietuvoje, čia lyja, vyksta kelių, gatvių remonto ir infrastruktūros darbai – dviratis ne visada bus švarus ir blizgantis.

„Jeigu tai tampa priežastimi nepriimti keleivio, kyla jau beveik retorinis klausimas – gal tuomet autobusų stotelėse reikėtų įrengti ir dviračių plovyklas? Skamba ironiškai, tačiau situacija – visiškai reali“, – kalbėjo R.Ažukaitė.

Vis dėlto, įsitikinusi kaunietė, svarbiausia yra ne nešvarūs dviračiai, o vaikų saugumas.

Pasak R.Ažukaitės, tokių situacijų, kai vaikai su dviračiais į autobusus nebuvo įleisti, jau pasitaikė ne viena.

Vairuotojas keleivių rinktis negali

Monika Monciūnaitė

Bendrovės „Kauno autobusai“ viešųjų ryšių specialistė

„Vadovaujantis Kauno miesto viešojo transporto taisyklėmis dviratį autobuse galima vežti tik tam skirtoje vietoje, jei ji yra laisva ir dviratį galima saugiai pritvirtinti.

Keleivis su dviračiu gali būti neįleistas, jei speciali vieta jau užimta kitu dviračiu, vaiko ar asmens su negalia vežimėliu, nėra galimybės dviračio saugiai pritvirtinti arba jo vežimas keltų pavojų kitiems keleiviams.

Taip pat dalyje mažesnių ar senesnių autobusų dėl salono plano nėra dviračiams skirtos vietos. Transporto priemonės, kuriose galima vežti dviračius, yra pažymėtos specialiu ženklu.

Vairuotojas negali savo nuožiūra pasirinkti, kurį keleivį su dviračiu įleisti, o kurio ne. Sprendimas turi būti pagrįstas transporto priemonės pritaikymu, specialios vietos užimtumu ir galimybe dviratį vežti saugiai.

Kiekvieną atvejį, apie kurį sužinome, analizuojame individualiai, nes daug dėmesio skiriame ne tik keleivių saugumui, bet ir jų kelionės bei aptarnavimo patirčiai.“

Dėl saugumo bando įlipti į autobusą, tačiau vairuotojai įleidžia ne visus – nepagailėjo net vienuolikamečio (4)