„Kalbant apie kontrolę – bus iššūkis tai, kaip mes sužiūrėsime, ar teisingai taikomos lengvatos. Neturime skanerių ir suprantame, kad nesužiūrėsime kiekvienos transporto priemonės ir ką ji veža. Čia gelbėti turės fizinė kontrolė“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė D. Sujetaitė.
Pasak valstybinių kelių operatorės „Via Lietuva“, 50 proc. lengvatinis kelių rinkliavos tarifas bus taikomas transporto priemones naudojant pirminės gamybos žemės ūkio produktų, žemės ūkio produktų, skirtų tolesnei maisto produktų ar ne maisto produktų gamybai, pašarų gamintojų veiklai ir produkcijai realizuoti.
Pagal numatomą tvarką vežėjas pats deklaruos teisę į lengvatą, o ją turint transporto priemonei nuolaida bus pritaikoma per „Via Toll“ programėlę.
Nors nežada didinti mokesčių, įžvelgia kitų nerimo ženklų: svarsto, kas gali keistis
Tuo metu fizinės kontrolė bus naudojama patikrinti, kokius krovinius iš tiesų transporto priemonės veža.
„Iššūkių kils dėl žemės ūkio pirminės produkcijos kontrolės transportavimo metu, kad nebūtų piktnaudžiavimo“, – tikino viceministrė.
Susiję straipsniai
Pasak „Via Lietuvos“ vadovo Martyno Gedaminsko, prieš sistemos paleidimą bendrovė konsultuojasi su vežėjais, žemės ūkio produkcijos gamintojais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis.
Jo teigimu, viename iš susitikimų dalyvavo daugiau kaip 160 pirminės produkcijos gamintojų, o dar vienas susitikimas numatomas spalio viduryje.
„Mūsų tikslas yra išgirsti ir atliepti klausimus, o gal net geriau suprasti iššūkius bei problemas, su kuriais gali susidurti sistemos vartotojai. Taip užtikrintume, kad būtų kuo mažiau nepasitenkinimo ir klausimų tada, kai sistema jau bus visiškai paleista“, – posėdyje sakė M. Gedaminskis.
Tuo metu D. Sujetaitė pažymėjo, kad, nepaisant numatomų lengvatų, iš „Via Toll“ tikimasi didesnio kelių fondo pajamų surinkimo.
Pasak jos, šiuo metu iš kelių naudotojo mokesčio per metus surenkama apie 70 mln. eurų, o nuo kitų metų, pradėjus veikti elektroninei rinkliavai, planuojama surinkti apie 110 mln. eurų.
„Tiesa, poveikis bus, bet konkrečių skaičių dabar neturime. (...) Turime kaip tokią duotybę, bet matome, kad bendrai surinkimas „Via Toll“ yra planuojamas didesnis nei šiuo metu surenkama vinječių suma“, – sakė viceministrė.
D. Sujetaitė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu mokamų kelių tinklas sudaro apie 2,85 tūkst. km, o anksčiau minėti didesnio surinkimo skaičiai, kurie siekė ir 300 mln. eurų, buvo siejami ne tik su „Via Toll“ sistemos įdiegimu, bet ir su didesniu apmokestinamų kelių tinklu.
Pasak viceministrės, ateityje gali būti svarstoma tiek mokamų kelių tinklo plėtra, tiek grįžimas prie lengvatų klausimo, įvertinus pirmųjų sistemos veikimo metų rezultatus.
M. Gedaminskas tikino, kad pasirengimas sistemai vyksta pagal planą ir ji turėtų pradėti veikti nuo 2027 m. sausio 1 d. Jo teigimu, gruodžio 1-oji, kai sistema bus atiduota visuomenei išbandyti, bus vienas pagrindinių pasirengimo rodiklių.
„Visos pastangos yra dedamos į tai, kad sistema pradėtų veikti sausio 1 dieną. Kitokių indikacijų kol kas neturime“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas.
Bendrovė anksčiau skelbė, kad, ruošiantis „Via Toll“ startui, jau įgyvendinta 70 proc. visų projekto užduočių.
Teigta, jog jau parengta techninė ir teisinė projekto dokumentacija, įgyvendinamos integracijos su kitomis partnerių sistemomis, o rugsėjį pradėtas sistemos ir mobiliosios programėlės testavimas.
ELTA primena, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. pradėsianti veikti „Via Toll“ pakeis dabartines vinjetes.
M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų sunkiasvorių transporto priemonių valdytojai kelių rinkliavą mokės pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą mokamais magistraliniais ir krašto keliais – tai leis užtikrinti proporcingesnį sunkiasvorio transporto indėlį į kelių infrastruktūros finansavimą.
Lengvųjų M1 kategorijos automobilių vairuotojams „Via Toll“ nebus taikoma, jiems naujų kelių mokesčių neatsiras.